Naujienos


Šiuo metu apie 60 proc. Žemės gyventojų gyvena miestuose. Panašu, kad šis skaičius gali didėti. Plečiantis miestams kinta ne tik mūsų planetos kraštovaizdis, bet ir biologinė įvairovė. Žmonių kaimynystėje išmokę gyventi paukščiai turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Juos ypač veikia triukšmas, dirbtinis apšvietimas ir žaliųjų erdvių mažėjimas.
Kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. Pirmosios vietos laimėtoju paskelbtas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokas Dominykas Laibakojis, konkurse pristatęs tyrimą „Kalcio naudojimas – galimybė sumažinti sausros keliamą stresą žemės ūkio augalams“ (darbo vadovė Vilma Baužienė, konsultantė Sigita Jurkonienė).
Matas Navickas – jaunasis tyrėjas, 2014 m. ES jaunųjų mokslininkų konkurse Varšuvoje apdovanotas trečiąja vieta – tai vienas aukščiausių įvertinimų Lietuvos istorijoje. Džiaugiamės, kad Matas sutiko pasikalbėti apie tai, ką veikia šiandien, kokią reikšmę jo gyvenime turėjo konkursas, ar tyrėjui lieka laiko kitiems pomėgiams ir ką jis patartų šiandien tik pradedantiems žengti mokslinio darbo keliu. Kviečiame skaityti!
Ar matėte, kaip maži vaikai gėrisi drugiais? Ne vienas jų svajoja drugį palaikyti rankoje. O kas bendro tarp drugio ir žmogaus? Jie abu vaikystėje pešasi. Tiesa, vaikai dažniau dėl žaislų, o drugio vikšrai – dėl maisto.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape kviečiami dalyvauti 12–20 metų mokiniai. Darbų registracija atrankiniam konkurso etapui vyks iki vasario 26 d. (registracija bus paskelbta iki sausio pabaigos). Baigiamajame etape, kuris vyks kovo 31–balandžio 2 dienomis nuotoliniu būdu, vertinimo komisijos atrinkti darbai turės būti pristatomi žodiniu pranešimu ir aptariami su ekspertais.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi „Mokslininkų rūmai“ lapkričio 26, gruodžio 1 ir 8 dienomis kviečia 7–12 klasių mokinius, kurie domisi astronomija, ir jų mokytojus į nuotolines paskaitas: „Pasaulis iki gyvybės atsiradimo Žemėje”, „Visatos istorija”, „Džeimso Webbo kosminis teleskopas”. Reikalinga išankstinė registracija.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Įdomu, kodėl mokslininkai tiria miško nuokritas. Ypatingų priemonių šiems tyrimams nereikia, o įminti miško paslapčių galima net labai daug.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie Saulės dėmių tyrimus. Čia rasi patarimų, kaip pasiruošti ir atlikti šiuos tyrimus, sužinosi, kokių priemonių tau reikės.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ar ožkos turi atmintį? Kiek ilgai jos prisimena savo jauniklius? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasi perskaitęs straipsnį.
Ar esi kada nors leidęs strėlę iš lanko? O gal teko svaidyti akmenis iš laidynės? Turbūt pritarsi, kad pataikyti strėlę ar akmenį į taikinį ne taip jau paprasta, net jei tas taikinys ir didelis. O jei tai 4 mm dydžio vaisinė muselė? Nusprendei pasimokyti taiklumo? Gali pasikonsultuoti su vorais. Pasirodo, jie šios srities specialistai.
Svarstai, ką įdomaus nuveikti per šias atostogas? Vasara – tinkamas metas pažinti spalvingą vabalų pasaulį. Juk jų rasi kad ir kur bebūtum – ir prie jūros, ir pas senelius kaime. Nuo ko pradėti tyrimus?
Susižavėjote Hario Poterio neregimojo apsiausto stebuklingomis galimybėmis? Gal kilo noras ką nors panašaus sukurti ir patiems? Jaunasis tyrėjas gamtoje tikrai gali rasti idėjų, kaip slapstytis. Pavyzdžiui, ar domėjotės, kokie vabzdžiai gyvena jūsų kieme ar pievoje netoli namų?
Geriausiu darbu šiemet išrinktas Kauno „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokės Monikos Šiugždinytės tyrimas „E. coli filogenetinių grupių, išskirtų iš šunų ekskrementų, paplitimas Kauno mikrorajonuose ir jų keliamas pavojus“ (darbo vadovė Asta Jaruševičienė, konsultantas LSMU Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis).