Kaip juodojo strazdo elgesį keičia gyvenimas mieste

1 pav. Juodojo strazdo patinas (kairėje) ir patelė (dešinėje). © Martin Lofgren/Wild Bird Gallery


Tik tankiuose miškuose gyvenę juodieji strazdai (Turdus merula, 1 pav.) paplito ir miestuose. Šiandien jie yra vieni dažniausiai čia sutinkamų paukščių. Tačiau mieste šiuos labai anksti ryte čiulbančius paukščius veikia kiti, jų natūraliai aplinkai nebūdingi veiksniai, pavyzdžiui, cheminė tarša, aukštesnė nei miške temperatūra. Be to, vis labiau miesto ramybę drumsčia transporto keliamas triukšmas, o nakties tamsą veja ne tik automobilių žibintų, bet ir gatvės šviestuvų bei pro langus ir vitrinas sklindanti šviesa. Todėl prie miško tylos ir tamsos pratusiems juodiesiems strazdams žmogaus veiklos sukeltas (antropogeninis) triukšmas ir dirbtinis apšvietimas yra didelis iššūkis.

Žinoma, kad gyvūnų pasaulyje garsai labai svarbūs įsikuriant naujoje teritorijoje ir ją ginant, taip pat poravimosi metu – taip patinai vilioja pateles. Kai kada gyvūnų garsai padeda išgelbėti ir gentainio gyvybę, jei laiku perspėjama apie gresiantį pavojų. Tačiau tai gali būti ne tik naudinga, bet ir labai pavojinga. Visų pirma, tam organizmas eikvoja energiją, be to, taip gyvūnas gali atkreipti plėšrūno dėmesį ir dėl to sumažėti jo išlikimo galimybė (Foote ir kt. 2011).

Kada gyvūnai skleidžia garsus, priklauso nuo jų paros biologinio ritmo, tam įtakos turi ir socialiniai bei aplinkos veiksniai. Socialinių veiksnių įtaka tirta daugiausia su varliagyviais ir paukščiais. Tokiems tyrimams dažnai naudojami garsų įrašai. Pavyzdžiui, Foote ir kt. (2011) tyrė, ar zylių Poecile atricapillus čiulbėjimo laikas priklauso nuo kaimynystėje gyvenančių gentainių čiulbėjimo. Tam mokslininkai, dar prieš pradedant čiulbėti zylėms tiriamoje teritorijoje, paleisdavo zylių giesmės įrašą ir registruodavo, kada ims čiulbėti jį girdėjusios zylės. Nustatyta, kad  šį įrašą išgirdusios zylės paankstindavo savo giesmę 2–4 minutėmis. Manoma, kad nepažįstamo individo garsus imituojantį įrašą zylės suvokdavo kaip konkurentą, todėl imdavo čiulbėti anksčiau.

Aplinkos veiksniai taip pat veikia gyvūnų bendravimo laiką. Žinoma, kad lietus ir vėjas turi įtakos varliagyvių, vabzdžių, paukščių, primatų bendravimo laikui. O paukščių giesmės laikas gali priklausyti ir nuo apšvietimo. Todėl atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, kaip dirbtinis apšvietimas ir antropogeninis triukšmas veikia įvairius gyvūnus.

Gamtoje tylą trikdo šlamantys lapai, tekantis vanduo, gyvūnų keliami garsai, tačiau antropogeninis triukšmas yra kitoks. Žemo dažnio tam tikru periodiškumu pasikartojantys garsai gali trikdyti gyvūnų vidinį laikrodį, pagal kurį jie maitinasi, dauginasi, migruoja ir kt. Žinoma, kad dirbtinis apšvietimas gali sukelti bendrijų pokyčių. Pavyzdžiui, naktį gatvės šviestuvai net iš toli privilioja naktinius drugius. Plazdančių drugių būriai ypač patinka greitai skraidantiems šikšnosparniams, o ne tokie vikrūs šikšnosparniai, manoma, vengia lankytis apšviestoje teritorijoje, nes joje plėšrūnų keliama grėsmė didesnė. Todėl šikšnosparniai gali būti priversti keisti skraidymo įpročius, pvz., maršrutą, laiką, o tai gali padidinti jų energijos sąnaudas, sukelti jiems stresą, gali pailgėti skraidymo laikas. Dirbtinis apšvietimas ir miesto triukšmas gali klaidinti migruojančius paukščius, paveikti kiaušinių dėjimo, čiulbėjimo laiką. Todėl kai dieną čiulbantys paukščiai ima čiulbėti naktį, kalti dėl to gali būti ir žmonės.

Vokietijos mokslininkai (Nordt ir Klenke 2013) aiškinosi, kaip mieste įsikūrusių juodųjų strazdų čiulbėjimo laiką veikia dirbtinis apšvietimas, transporto keliamas triukšmas ir oro sąlygos. Žinoma, kad mieste ir miške gyvenantys juodieji strazdai šiek tiek skiriasi, tačiau vis dar nežinoma, ar tuos skirtumus lėmė gyvenimo mieste sąlygos. Mieste įsikūrusių juodųjų strazdų dauginimosi periodas yra ilgesnis, jie ne taip bijo žmonių ir yra atsparesni įvairiems dirgikliams. Mieste jiems užtenka maisto, o žiemą čia ne taip šalta, todėl jie mažiau migruoja. Dėl jų gausos mieste mokslininkai pasirinko šiuos paukščius kaip modelinį organizmą. Pastebėta, kad mieste gyvenantys juodieji strazdai čiulba naktį, o ne kaip įprasta – ankstyvą rytą.

Tyrimo vieta. Tyrimas buvo atliktas Leipcige –  tam tikroje miesto teritorijoje, kurioje galima būtų įvertinti juodųjų strazdų elgesį įvairaus apšvietimo ir triukšmo lygio sąlygomis (2 pav.). Tirtas miesto centre ir šalia jo įsikūrusių, taip pat netoli centro esančiuose miškuose ir parkuose gyvenančių juodųjų strazdų elgesys. Tai įgalino skirtingo urbanizacijos lygio tyrimo teritorijoje (plotas 215 ha) stebėti strazdus jiems beveik natūraliomis ir miesto sąlygomis.


2 pav. Transporto keliamas triukšmas ir apšvietimas naktį tyrimo teritorijoje. A – tyrimo teritoriją sudarė dešimt zonų. Šiaurės rytuose miesto centras (C4) su parkais (C1), žaliąja zona (C2) ir apleista miesto dalimi (C3). Pietvakariuose yra miesto parkai (P2–P6) ir miškas (P1). Teritorijos plotas 215 ha. Juodais skrituliukais pažymėtos 2011 metais stebėtos juodųjų strazdų čiulbėjimo vietos, o 2012 metais – baltais. Kairiajame viršutiniame kampe pateiktas tyrimo teritorijos apšvietimo naktį žemėlapis. B – mašinų keliamas triukšmas, C – tramvajaus keliamas triukšmas. Visą teritoriją supo gyvenamieji namai. Miesto centre transportas uždraustas, todėl čia, palyginti su kitomis miesto dalimis, nebuvo labai triukšminga. Parengta pagal Nordt ir Klenke (2013). 

 Tyrimo laikas. Juodųjų strazdų patinai giesme vilioja pateles, kurios juos įvertina pagal giesmės savybes. Manoma, kad čiulbėjimo laikas – vienas svarbiausių patino patrauklumo požymių. Todėl intensyviausiai ir anksčiausiai patinai čiulba poravimosi metu. Vėliau patinų giesmė būna skirta patelei saugoti, teritorijai ginti. Cuthill ir Macdonald (1990) nustatė, kad juodasis strazdas anksti čiulba tol, kol jo patelė padeda pirmąjį kiaušinį. Todėl mokslininkai strazdus stebėti pradėjo ankstyvą pavasarį: jie stebėjo 10 savaičių 2011 m. (nuo kovo 19 d. iki gegužės 24 d.) ir 5 savaites 2012 m. (nuo kovo 12 d. iki balandžio 18 d.). Tyrėjai stebėdavo paukščius nuo pusės dviejų nakties iki patekant saulei. Likus dviem savaitėms iki tyrimo pradžios mokslininkai sudarė juodųjų strazdų čiulbėjimo vietų žemėlapį. Iš viso 2011 m. buvo nustatytos 237 čiulbėjimo vietos, o 2012 m. – 363 (1 lent.). Jei čiulbėjimo vietos buvo arčiau viena kitos, nei 10 metrų, pvz., ant to paties medžio šakų, jos buvo laikomos viena vieta (Nordt ir Klenke 2013).

1 lentelė. Juodųjų strazdų čiulbėjimo vietos (Nordt ir Klenke 2013)

 

Miesto centras

Parkai ir miškas

Teritorija

C1

C2

C3

C4

P1

P2

P3

P4

P5

P6

2011 m.

22

46

16

10

52

8

37

17

21

8

2012 m.

30

20

14

26

83

18

69

23

47

33

 

Stebėjimai. 2011 m. pirmas dvi savaites tyrėjai stebėjo strazdus 14 naktų iš eilės, o likusį laikotarpį kartą per savaitę. Šios dvi intensyvių stebėjimų savaitės buvo skirtos įvertinti, ar strazdų čiulbėjimo laikui turėjo įtakos perėjimas prie vasaros laiko (kovo 27 d.), po kurio triukšmas mieste po nakties padidėdavo viena valanda anksčiau. Kad paaiškėtų strazdų elgesys trumpėjant naktims, kitas 8 savaites 2011 m. jie stebėti darbo dienomis vieną naktį per savaitę, o 2012 m. tris naktis per savaitę.

Stebėjimo naktį kiekvieno strazdo teritorija buvo pakartotinai aplankoma vidutiniškai kas 24 min., kol jis pradėdavo čiulbėti. Tai ir lėmė čiulbėjimo pradžios laiko nustatymo tikslumą, nes bet kuriuo šio laikotarpio momentu strazdas galėjo pradėti čiulbėti. Norint išvengti sisteminių stebėjimo paklaidų dėl teritorijų lankymo tokia pačia tvarka, kiekvieną stebėjimo naktį paukščių čiulbėjimo teritorijos buvo lankomos vis kitaip.

Triukšmo ir apšvietimo įvertinimas. Didžiausią triukšmą tyrimo teritorijoje kėlė mašinos ir tramvajus. Todėl jų keliamas triukšmas nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto buvo vertinamas strazdų čiulbėjimo vietose (4 m aukštyje) pagal transporto kiekį, taip pat atsižvelgus į įvairius veiksnius, galinčius turėti tam įtakos, pavyzdžiui, garso bangų atsispindėjimą nuo pastatų sienų. Nors šviesos šaltinių naktį yra daug, pvz., gatvės šviestuvai, mašinų žibintai, reklaminiai stendai, darbo autoriai vertino tik gatvės šviestuvų sukeliamą apšvietimą, kuris beveik nekinta per visą naktį. Tyrimo teritorijoje gatvės buvo daugiausia apšviestos 70 W galios didelio slėgio natrio lempomis, spinduliuojančiomis geltonai oranžinę šviesą. Atsižvelgę į šviestuvų įrengimo vietas, tyrėjai įvertino apšvietą visose strazdų čiulbėjimo vietose ir skaičiavimus patikrino eksperimentiškai – fotometru nustatė apšvietą šimte atsitiktinai pasirinktų vietų. Matavimai buvo atlikti žvaigždėtą naktį be Mėnulio. Apskaičiuotos ir eksperimentiškai nustatytos apšvietos vertės buvo panašios, todėl toliau tyrėjai rėmėsi skaičiavimo rezultatais. Taip pat buvo naudoti temperatūros, debesuotumo, Saulės tekėjimo laiko, Mėnulio fazės duomenys (Nordt ir Klenke 2013).

Tyrimo rezultatai. Čiulbantys strazdai buvo aptikti 597 čiulbėjimo vietose. Tyrėjai nustatė, kad strazdus 50 metrų spinduliu veikė vidutiniškai daugiau kaip 8 gatvės šviestuvų skleidžiama šviesa ir 48 dB mašinų bei 41 dB tramvajaus keliamas triukšmas. Nustatyta, kad visoje tyrimo teritorijoje triukšmas ir apšvieta didėjo šiaurės rytų kryptimi (2 pav.); išimtis C4 zona, kurioje dėl transporto ribojimo buvo gana tylu.

Mieste strazdai čiulba anksčiau. Įprastai juodieji strazdai naktį nečiulba, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad kuo šviesiau ir triukšmingiau nakties metu, tuo anksčiau jie ima čiulbėti. Miesto centre gyvenantys strazdai pradėjo čiulbėti daug anksčiau, nei gyvenantys parkuose ir miške. Miesto paukščiai čiulbėti pradėdavo iki 5 val. anksčiau, nei vėlyviausias miško (P1) strazdas. Anksčiausiai ir vėliausiai pradėjusių čiulbėti strazdų giesmių pradžia skyrėsi vidutiniškai 3,4 ± 0,5 val. Anksčiausiai giedojo miesto centre prie žiedo formos kelio (C1–C3) įsikūrę strazdai. C4 zonose paukščiai čiulbėti pradėjo vėliau, nors apšvieta čia panaši, kaip ir C1–C3 zonose. Palyginus miško strazdų (P1) ir miesto centro (C4) strazdų čiulbėjimo laiką, paaiškėjo, kad pastarieji čiulbėti pradėjo anksčiau, nors triukšmo lygis šiose abiejose zonose panašus. Manoma, kad antropogeninio triukšmo poveikis strazdų čiulbėjimo laikui daug didesnis, nei dirbtinio apšvietimo.

Ne visada kaimynai čiulba tuo pačiu metu. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad miške ir parke kaimyninių strazdų čiulbėjimo pradžios laikas nedaug skyrėsi, tačiau miesto centre šalia esantys paukščiai giedoti pradėdavo skirtingu laiku. Darbo autorių manymu, tokius strazdų čiulbėjimo laiko skirtumus ir panašumus lėmė tai, kad mieste triukšmas ir apšvietimas labai kinta. Mieste daugybė pastatų, todėl triukšmas gali susilpnėti arba sustiprėti, taip pat svarbi ir paukščio vieta šviesos šaltinių atžvilgiu. O parkuose ir miške buvo tik keli pastatai, todėl šiose teritorijose sąlygos buvo panašios.

Oro sąlygų įtaka čiulbėjimo laikui. Tyrėjai nustatė, kad esant žemai temperatūrai ir apsiniaukus, strazdai pradeda čiulbėti vėliau. Tačiau dirbtinio apšvietimo poveikis sustiprėja, jei yra debesuota, dėl nuo debesų atsispindėjusios šviesos. Nustatyta, kad mieste paukščių čiulbėjimo laikui labiausiai įtakos turėjo triukšmas ir oro sąlygos, o parkų ir miško strazdų čiulbėjimo laikas susijęs su triukšmu, apšvietimu, temperatūra ir debesuotumu.

Sezoniškumas.Tyrimo laikotarpiu naktis kasdien sutrumpėdavo maždaug 4 minutėmis. Tyrėjai pastebėjo, kad paukščiai trumpėjant naktims vis vėliau giedodavo, t. y. likus vis mažiau laiko iki saulėtekio. Giedoti anksti juodiesiems strazdams daug svarbiau sezono pradžioje: įsikuriant naujoje teritorijoje ir viliojant pateles. Vėliau patinų poreikis pasirodyti prieš pateles, t. y. anksti čiulbėti, sumažėja. Kita vertus, gali būti, kad sezoninį vėlesnį čiulbėjimą lemia nuovargis.

Perėjus prie vasaros laiko, triukšmas tyrimo teritorijoje padidėdavo viena valanda anksčiau, tačiau tai neturėjo didelės įtakos strazdų čiulbėjimo laikui. Tik C2 zonoje gyvenantys paukščiai savaitės pabaigoje paankstino savo giesmę vos keliomis minutėmis.

Mokslininkai teigia, kad galimi du paukščių atsako į antropogeninį triukšmą paaiškinimai. Pagal pirmąjį, triukšmas paukščius veikia kaip žadintuvas. O pagal antrąjį – triukšmas trukdo paukščių bendravimui, todėl šie priversti pradėti čiulbėti anksčiau. Pastarąją hipotezę iškėlė ir mokslininkai, tyrę liepsneles (Erithacus rubecula) – kitus strazdinių šeimos paukščius. Šiems ir Lietuvoje paplitusiems paukščiams labai svarbu bendrauti garsiniais signalais, o tam trukdo didelis triukšmas. Nustatyta, kad liepsnelės, gyvenančios ten, kur dieną labai triukšminga, ima čiulbėti naktį (Fuller ir kt. 2007). Kad triukšmas netrukdytų bendravimui, paukščiai turi numanyti, kada triukšmas nurims ir kada vėl prasidės. Pasak Nordt ir Klenke (2013), nuspėjamomis sąlygomis paukščiai tai gali padaryti. Be to, kai kurių tikrųjų giesmininkų (Oscines) rūšių paukščiai, tarp jų ir juodieji strazdai, gali pakeisti čiulbėjimo braižą, pvz., čiulbėti garsiau ar daryti ilgesnes ir dažnesnes pertraukas. Toks jų elgesys gali būti prisitaikymo prie gyvenimo miesto sąlygomis padarinys. Žinoma, tam paukščiai sunaudoja daugiau energijos, tačiau ne tiek daug, kiek čiulbėjimui naktį.

 

Literatūra

Cuthill I. C., Macdonald A. 1990, Experimental manipulation of the dawn and dusk chorus in the blackbird Turdus merulaBehavioral Ecology and Sociobiology, 26, 209–216.

Foote J. R., Fitzsimmons L. P., Mennill D. J., Ratcliffe L. M. 2011, Male black‑capped chickadees begin dawn chorusing earlier in response to simulated territorial insertions. Animal Behaviour, 81, 871–877.

Fuller R. A., Warren P. H., Gaston K. J. 2007, Daytime noise predicts nocturnal singing in urban robins. Biology letters, 3, 368–370.

Nordt A., Klenke R. 2013, Sleepless in Town – Drivers of the Temporal Shift in Dawn Song in Urban European Blackbirds. Plos ONE, 8 (8), e71476, doi:10.1371/journal.pone.0071476.


Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo archyvo (paskelbtas 2013 m. gruodžio 5 d.)