Mokslo ABC


Taršos tyrimams dažnai naudojami bioindikatoriai – organizmai, pagal kurių buvimą, gausą, reakciją į tam tikrą poveikį, kaupiamas kenksmingas medžiagas ir kt. galima spręsti apie juos supančios aplinkos savybes. Vienas tokių augalų – sėjamoji pipirnė. Kokių tyrimų gali imtis jaunieji tyrėjai ir kaip juos atlikti, skaitykite plačiau šiame straipsnyje.
Vabzdžiai – ateities maistas. Juose gausu baltymų, vitaminų, mikroelementų. O jiems užauginti reikia daug mažiau pašaro ir vandens nei gyvuliams. Vabzdžių naudojimo maistui ir pašarui galimybės nėra iki galo ištirtos, todėl daug dėmesio skiriama šios srities moksliniams tyrimams. Prie jų kviečiame prisidėti ir jaunuosius tyrėjus!
Jei kada nors gaudėte žiogus, turbūt stebėjotės, kaip aukštai jie pašoka ir kaip toli nušoka. Šokinėti geba tiek dideli, tiek net labai maži gyvūnai: su jaunikliu sterblėje šokinėja kengūros (jų šuoliai gali būti net daugiau kaip 10 metrų ilgio), ir vos poros milimetrų ilgio blusos (gali šokinėti ir 0,5 metro šuoliais). Kaip manote, ko reikia, kad gyvūnai galėtų pašokti? Kojų? Tikrai, daugelis šokinėjančių gyvūnų turi kojas, tačiau jos nėra būtinos!
Kodėl svarbu žinoti, kiek yra kurios nors rūšies gyvūnų? Palyginus jų gausą įvairiose buveinėse sužinoma apie jų elgseną, pvz., kuo jie minta, kokioje aplinkoje gyvena, kokie plėšrūnai, konkurentai ir aplinkos pokyčiai kelia jiems grėsmę. Gyvūnai skaičiuojami norint nustatyti, kurioms rūšims gresia pavojus išnykti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairiuose tyrimuose taikomus pagrindinius gyvūnų populiacijų gausos įvertinimo būdus.
Žmones gamtos garsai lydėjo visais laikais, tačiau juos moksliškai tirti pradėta tik XX a. viduryje. Tik pagalvokite, kaip sunku buvo iki atsirandant garsų įrašymo technologijoms knygoje ar straipsnyje žodžiais aprašyti paukščių balsus, kad skaitytojas galėtų juos atpažinti ir palyginti su kitais! Kas yra spektrogramos, kam jos naudojamos ir kaip jūs galite prisidėti prie bioakustikos srities tyrimų, plačiau skaitykite šiame straipsnyje!
Pažinti kito individo emocijas labai svarbu – tai padeda priimti teisingą sprendimą, kaip elgtis gyvybiškai svarbiose situacijose. Šis gebėjimas svarbus ir žmonėms, ir gyvūnams. Pastariesiems gal net svarbesnis – juk jie turi surasti partnerį, įkurti namus, ieškoti maisto, užauginti jauniklius aplinkoje, kurioje tyko daugybė pavojų. Dažniausiai vienas kito nuotaiką perpranta tos pačios rūšies gyvūnai. Tačiau paaiškėjo, kad šunys ypatingi – jie skiria ne tik šunų, bet ir žmonių emocijas.
Pažaiskime žaidimą – kuo greičiau atsakykite į klausimus ir, jei paaiškės, kad ne į visus juos žinote atsakymus, būtinai skaitykite toliau. Ar visi paukščiai suka lizdus? Kodėl stručiai Struthio camelus deda baltus kiaušinius? Kokių spalvų būna vištų kiaušiniai?
Šiuo metu apie 60 proc. Žemės gyventojų gyvena miestuose. Panašu, kad šis skaičius gali didėti. Plečiantis miestams kinta ne tik mūsų planetos kraštovaizdis, bet ir biologinė įvairovė. Žmonių kaimynystėje išmokę gyventi paukščiai turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Juos ypač veikia triukšmas, dirbtinis apšvietimas ir žaliųjų erdvių mažėjimas.
Ar matėte, kaip maži vaikai gėrisi drugiais? Ne vienas jų svajoja drugį palaikyti rankoje. O kas bendro tarp drugio ir žmogaus? Jie abu vaikystėje pešasi. Tiesa, vaikai dažniau dėl žaislų, o drugio vikšrai – dėl maisto.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Įdomu, kodėl mokslininkai tiria miško nuokritas. Ypatingų priemonių šiems tyrimams nereikia, o įminti miško paslapčių galima net labai daug.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie Saulės dėmių tyrimus. Čia rasi patarimų, kaip pasiruošti ir atlikti šiuos tyrimus, sužinosi, kokių priemonių tau reikės.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ar ožkos turi atmintį? Kiek ilgai jos prisimena savo jauniklius? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasi perskaitęs straipsnį.
Ar esi kada nors leidęs strėlę iš lanko? O gal teko svaidyti akmenis iš laidynės? Turbūt pritarsi, kad pataikyti strėlę ar akmenį į taikinį ne taip jau paprasta, net jei tas taikinys ir didelis. O jei tai 4 mm dydžio vaisinė muselė? Nusprendei pasimokyti taiklumo? Gali pasikonsultuoti su vorais. Pasirodo, jie šios srities specialistai.
Susižavėjote Hario Poterio neregimojo apsiausto stebuklingomis galimybėmis? Gal kilo noras ką nors panašaus sukurti ir patiems? Jaunasis tyrėjas gamtoje tikrai gali rasti idėjų, kaip slapstytis. Pavyzdžiui, ar domėjotės, kokie vabzdžiai gyvena jūsų kieme ar pievoje netoli namų?
Apie tai, kad šunys turi gerą uoslę, žinoma jau seniai. O kad šunys užuodžia ne tik kvapus, bet ir šilumą, neseniai paskelbė Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje dirbančių mokslininkų komanda. Kuo ypatingas šuns nosies galiukas? Jis yra drėgnas, neapaugęs kailiu ir šaltas – žemesnės temperatūros nei visos kitos galvos sritys. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šunims šaltas nosies galiukas reikalingas „užuosti“ šilumą.