2021 metai

 


Konkursą remia

   
  

Baigiamasis konkurso etapas vyko kovo 31–balandžio 2 dienomis nuotoliniu būdu.

Konkurso rezultatai



Darbai bus pristatomi žodiniu pranešimu ir aptariami su ekspertais.
Darbo pristatymui ir bendravimui su komisija bus skiriama 30 min.
Darbas pristatomas ne ilgesniu kaip 7 min. trukmės pranešimu. 
Iliustracijų (skaidrių) kiekis jūsų nuožiūra, tačiau prašome aiškiai nurodyti 
visų atliktų tyrimų apimtis: kiek bandinių, kiek kartų matuota, kiek laiko truko tyrimas ir pan. 
Taip pat prašome būtinai aptarti gautų rezultatų patikimumą bei išvadų pagrįstumą, o ne tik pateikti jas be komentarų. 

VERTINIMO KOMISIJA
pirmininkas – prof. (HP) dr. Vladas Vansevičius, Vilniaus universiteto profesorius;
nariai:
prof. habil. dr. Vincas Būda – Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovas;
dr. Vida Časaitė – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;
dr. Rima Stonkutė – Fizinių ir technologijos mokslų centro Fundamentinių tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja; 
dr. Ieva Šablevičiūtė – Visockienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Jaunojo tyrėjo laboratorijos vedėja.

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro komisija
Lina Mickienė (pirmininkė) – VPB direktorės pavaduotoja;
Kristina Vilkienė – VPB Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja;
Vita Kiriliauskaitė – VPB Išradimų skyriaus vedėja;
dr. Vaclovas Kiškis – patentinis patikėtinis;
Mantas Biekša – MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas;
Gabrielė Vorobjovienė – VPB Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė.


Sąlygos 

Šiais metais konkursui pateikti 39 tiriamieji darbai. Iš jų baigiamajam etapui vertinimo komisija atrinko 14:
  • Laimo boreliozę sukeliančių Borrelia burgdorferi sensu lato bakterijų nustatymas Jonavos mieste surinktose Ixodes ricinus rūšies erkėse
  • Рааuglių fizinio аktyvumo kаitа „COVID-19“ раndеmijos kаrаntino mеtu
  • Skirtingų fitohormonų santykių maitinamojoje terpėje poveikis žiedinio kopūsto (Brassica oleracea var. Botrytis L.) eksplantų augimui ir vystymuisi mikrodauginimo metu
  • Termiškai neapdorotos mėsos produktų tinkamumo vartoti nustatymas, naudojant dujų jutiklį
  • Bioplastikų savybių tyrimas
  • Biokuro pelenų įtaka sunkiųjų metalų kaupimuisi pupose (Vicia faba L.)
  • Kalcio naudojimas – galimybė sumažinti sausros keliamą stresą žemės ūkio augalams
  • Medicininėse kaukėse naudojamų audinių funkcionalumo pagerinimas panaudojant metalų/metalų oksidų nanoklasterius
  • Dvitakčio vidaus degimo variklio efektyvumo didinimas
  • Spalvotų tatuiruočių dažų poveikis žinduolių ląstelėms in vitro
  • Kuršių marių makrobestuburių kvėpavimas ir išgyvenamumas druskėtame vandenyje laboratorijoje
  • Bioatliekų įtaka agurkų sėklų daigumui
  • Karčiojo kiečio (Artemisia absintium L.) antibakterinis poveikis
  • Augaluose esančių biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimas porų rūdies grybui naikinti
  • Didesnę priklausomybę nikotinui lemiančio CHRNA5 geno vieno nukleotido polimorfizmo paplitimo tyrimas rūkančiųjų ir nerūkančiųjų grupėse

Dalijamės vertinimo komisijos pastabomis ir patarimais.

Džiugu, kad virusai neįveikė jūsų noro tyrinėti ir sulaukėme įdomių darbų. Šiais nenormaliais laikais nenorėjome be reikalo jūsų apkrauti papildomais darbais, todėl į antrąjį etapą atrinkome 14 darbų, o su jais pateko lygiai trečdalis užsiregistravusių  Konkurso dalyvių.

Į antrąjį Konkurso etapą nepateko darbai, kurie neatitiko ar iš dalies neatitiko Konkurso sąlygų 9–12 ir 16.2 punktų reikalavimų. Taip pat, į antrąjį etapą nepateko darbai, kurių aprašai buvo neužbaigti ar neišsamūs, o tokių darbų buvo dauguma.

Problemos, kurias privalu skubiai išspręsti į antrąjį etapą patekusių darbų autoriams (kitiems šios pastabos pravers ateityje):

1.    Yra eksperimentų rezultatai, bet nėra jų analizės ar bent aptarimo, o tik tiesioginis konstatavimas, kiek kas sudaro procentų, kur kas juda ar pan.

2.    Darbo išvados savaime neseka iš pateiktos eksperimentinės medžiagos, lentelių ar diagramų – būtinas priežasčių, sąlygų ir statistinio patikimumo aptarimas bei išvadų pagrindimas.

3.    Šaltinių skaičius – nuo 1 iki 52! Šaltinius atsirinkite ir cituokite labai atsakingai. Dažnai jie dedami netikslingai ir nepatvirtina teiginių, kuriems yra skirti pagrįsti. Kitas kraštutinumas – beveik necituoti, nors darbe akivaizdžiai naudojami šaltiniai. Toks darbas pažeidžia kitų asmenų autorines teises.

4.    Vidurinės mokyklos vadovėliai necituotini, o aukštųjų mokyklų cituotini tik tais atvejais, kai jie iš tikro yra pirminiai ir vieninteliai šaltiniai. Internetinius šaltinius cituokite labai atsargiai, nes daugelis jų yra nepatikimi. Geriau susiraskite internete atitinkamą mokslinį straipsnį ir jį cituokite.

5.    Nuorodos į šaltinius turi būti konkrečios ir tinkamai aprašytos, o ne tokio pobūdžio: „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ ar „google.com“.

6.    Gerbkite kalbą! Šiais automatinio rašybos tikrinimo laikais elementarios gramatinės klaidos apraše rodo jūsų požiūrį į darbą bei tuos, kurie jį skaitys.

7.    Autoriai ir vadovai, raskite laiko kritiškai persiskaityti savo darbus – bus daug mažiau loginių nesusipratimų aprašuose.

Sėkmės antrajame etape!

Papildoma informacija teikiama:
el. paštu organizacinis@lmnsc.lt;
tel. : (8-5) 277 36 14, +370 686 27 309