2 pav. Vaizdas iš priekio. Šuniui vienu metu buvo rodomos dvi to paties modelio, tačiau skirtingas emocijas iliustruojančios nuotraukos. Kartu su jomis buvo leidžiamas vieną iš šių emocijų perteikiantis garso įrašas. Šuns dėmesiui atkreipti ekrano centre sumirksėdavo šviesos diodai, o po jais įrengta vaizdo kamera (parodyta rodykle) buvo registruojama jo reakcija į nuotraukas ir garso įrašą. Parengta pagal Albuquerque ir kt. (2016).

3 pav. Registruota šunų reakcija į žmonių ir šunų emocijas: laimingas/linksmas (kairėje) arba piktas/agresyvus (dešinėje). Žiūrėdami į nuotraukas šunys girdėdavo šias emocijas perteikiančius garsus jiems iki tol negirdėta žmonių kalba arba žaidžiančio ar pikto šuns lojimą. Parengta pagal Albuquerque ir kt. (2016).

 Tyrėjai šunų reakciją registravo du kartus (tarp jų buvo dviejų savaičių pertrauka) po dešimt bandymų. Vienos bandymų serijos metu buvo rodomos žmonių nuotraukos, o kitos – šunų. Per pirmą bandymų seriją registruota aštuonių šunų reakcija į šunų emocijas ir devynių šunų – į žmonių. Iš viso kiekvieno šuns reakcija tirta 20 kartų: 4 nuotraukų poros (dviejų žmonių ir dviejų šunų) × 2 emocijos × 2 nuotraukos padėtys ekrane (iš viso 16 bandymų). Dar keturi bandymai buvo kontroliniai – rodytos tos pačios nuotraukos ir leistas Brauno triukšmo įrašas.

Nuotraukos rodytos ir garso įrašas leistas 5 s atsitiktine tvarka, kad tas pats modelis nebūtų rodomas daugiau kaip du kartus iš eilės. Šuns reakcija toliau buvo analizuojama, jei jis į nuotraukas žiūrėjo mažiausiai 2,5 s. Kad tolesnei analizei turėtų pakankamai vaizdo įrašų, po pagrindinės bandymų serijos tyrėjai atliko papildomų bandymų. Toliau analizuojami buvo 78 proc. visų vaizdo įrašų, iš kurių 82 proc. buvo padaryti per pagrindinę bandymų seriją. Jei reikėjo, tarp bandymų buvo daromos trumpos pertraukos. Prieš bandymų seriją šunys nebuvo mokyti atpažinti emocijų.

 Vaizdo įrašų analizė ir rezultatai. Tyrėjai išanalizavo vaizdo įrašus: ar šunys žiūrėjo į nuotraukas, o jei žiūrėjo, tai į kokias ir kiek laiko. Albuquerque ir kt. (2016)  apskaičiavo sutapimo indeksą S (angl. Congruence index):S = (C–N)/B. Čia C – laikas, kurį šuo žiūrėjo į nuotrauką, kai jos ir garso įrašo perteikiamos emocijos sutapo, o N – laikas, kurį šuo žiūrėjo į nuotrauką, kai jos ir garso įrašo perteikiamos emocijos nesutapo. B rodo laiką, kiek iš viso šuo žiūrėjo į ekraną (į dešinę, į kairę, į centrą). Kuo ilgiau šunys žiūrėjo į nuotrauką, perteikiančią tas pačias emocijas kaip ir garso įrašas, tuo S didesnis (4 pav.). Dažniausiai (67 proc.) šunys ilgiau žiūrėdavo į nuotrauką, kurioje rodoma emocija sutapo su perteikiama garso įrašu. Albuquerque ir kt. (2016) analizavo tam tikrų veiksnių poveikį S, t. y. ar skyrėsi šunų reakcija į žmonių ir šunų emocijas, ar ji priklausė nuo modelio lyties (vertinta, kiek laiko tiriamieji žiūrėjo į vienos ir kitos lyties modelius, palyginti su visu žiūrėjimo į nuotraukas laiku), emocijų (vertinta, kiek laiko tiriamieji žiūrėjo į teigiamas ir neigiamas emocijas, palyginti su visu žiūrėjimo į nuotraukas laiku), nuotraukos padėties ekrane (vertinta, kiek laiko tiriamieji žiūrėjo į kairę ir dešinę ekrano puses, palyginti su visu žiūrėjimo į nuotraukas laiku). Sutapimo indeksai buvo palyginti su nuliu – reikšmingas skirtumas 4 pav. pažymėtas žvaigždutėmis. Paaiškėjo, kad šunų dėmesį labiau prikaustė jų gentainių nuotraukos nei žmonių (4 pav. A reikšmingas sutapimo indekso skirtumas pažymėtas žvaigždute), o kiti anksčiau išvardyti veiksniai didelės įtakos sutapimo indeksui neturėjo (4 pav. B–D diagramose sutapimo indeksai vienas nuo kito reikšmingai nesiskyrė).

4 pav. Šunų reakcija į žmonių ir šunų emocijas, išreikšta sutapimo indeksu. Kuo ilgiau šunys žiūrėjo į nuotraukas, kurių emocijos sutapo su garso įrašo perteikiamomis emocijomis, tuo šis indeksas didesnis. Šunų reakcija į šunų emocijas buvo stipresnė, nei į žmonių (A, parodyta žvaigždute) ir nepriklausė nuo emocijų (B), jas reiškiančio individo lyties (C) ir nuotraukos padėties ekrane (D). Žvaigždutėmis pažymėtas diagramos stulpelio reikšmingumo lygmuo: * žymi p < 0,05 (atitinka 95 proc. pasikliovimo intervalą), ** žymi p < 0,01 (atitinka 99 proc. pasikliovimo intervalą), o *** žymi p < 0,001 (atitinka 99,9 proc. pasikliovimo intervalą). Pateiktos standartinės paklaidos. Parengta pagal Albuquerque ir kt. (2016).

Kontrolinių bandymų metu šunys tiek pat laiko žiūrėjo tiek į vieną, tiek į kitą nuotrauką. Jų reakcijai įtakos neturėjo nei bandymų serijų tvarka, t. y. žmonių ar šunų nuotraukos buvo rodytos pirmiausia, nei nuotraukų tipas – originalios ar veidrodinio atspindžio.

Tyrimo rezultatai rodo, kad šunys geba susieti žmonių ir šunų emocijas reiškiančią garsinę ir vaizdinę informaciją. Svarbu tai, kad prieš tai jie nebuvo to mokyti ir modelių nepažinojo. Vien dėl gebėjimo perprasti mūsų nuotaiką, šunys gali būti laikomi geriausiais draugais. Juk net ne visiems žmonėms pavyksta tai padaryti. Įdomu, ar kiti gyvūnai suvokia emocijas ir kaip?

Literatūra

Albuquerque N., Guo K., Wilkinson A. ir kt. 2016, Dogs recognize dog and human emotions. Biology Letters, 12, http://dx.doi.org/10.1098/rsbl.2015.0883

 Ghazanfar A., Logothetis N. 2003, Facial expressions linked to monkey calls. Nature, 423, 937–938, https://doi.org/10.1038/423937a