Jaunojo tyrėjo nuotrauka
Pažaiskime žaidimą – kuo greičiau atsakykite į klausimus ir, jei paaiškės,
kad ne į visus juos žinote atsakymus, būtinai skaitykite toliau. Ar visi paukščiai
suka lizdus? Kodėl stručiai Struthio camelus deda baltus kiaušinius?
Kokių spalvų būna vištų kiaušiniai? Kokių tik nebūna! Jau seniai mokslininkai mėgina paaiškinti didelę paukščių
kiaušinių spalvų įvairovę. Tiesa, hipotezių ne mažiau nei spalvų, o šių dienų tyrimų
galimybės leidžia ne tik jas paneigti ar patvirtinti, bet ir papildyti jų
sąrašą.
Labiausiai paplitę įvairių atspalvių balti, rudi, mėlyni ir žali paukščių kiaušiniai.
Baltuose lukštuose gausu kalcio, o kitų spalvų lukštus nudažo pigmentai, pvz.,
biliverdinas, protoporfirinas (Wisocki 2020). Dar 1889 m. buvo iškelta
hipotezė, kad pirminė paukščių kiaušinių spalva buvo balta, o vėliau dėl lizdų aplinkos
poveikio jų spalvų paletė pasipildė. Nuo to laiko daugybė mokslininkų visame
pasaulyje tyrė kiaušinių spalvos ir margumo evoliuciją. Kilner (2006) apžvelgė svariausių
tyrimų rezultatus, kurie parodė, kokioje aplinkoje didžiausia tikimybė aptikti
tam tikrų spalvų kiaušinius. Taigi, baltus kiaušinius dažniausiai deda
įvairiose ertmėse, plyšiuose ir kitose panašiose vietose perintys paukščiai. Būsimiems
tėvams tamsoje juos pastebėti, vadinasi, ir jais pasirūpinti lengviau. Baltus kiaušinius
taip pat deda labai stiprūs paukščiai, galintys apsaugoti savo lizdus, pvz.,
stručiai Struthio camelus, ir tie, kurie
perėjimo laikotarpiu jų nepalieka. Ant žemės perintys paukščiai dažnai deda
rudus kiaušinius, neretai su dėmėmis. Juos pastebėti kur kas sunkiau nei baltus.
Matyt, todėl rudus dėmėtus kiaušinius galima aptikti aplinkoje, kurioje gausu
plėšrūnų. Pastarieji laikomi pagrindiniu veiksniu, lėmusiu kiaušinių spalvų ir
margumo įvairovę. Tai patvirtino ir Kilner (2006) tyrimas, kuriam buvo surinkti
duomenys apie 132 šeimų paukščius: apie kiaušinių spalvą ir margumą, lizdo
vietą ir formą (ant žemės, plyšiuose, atviri, uždari ir kt.), lizdų parazitus
ir jų šeimininkus, suaugusių paukščių masę, perimų kiaušinių skaičių. Tyrimas
atskleidė, kad plačią tos pačios šeimos paukščių kiaušinių spalvų paletę lemia įvairi
perėjimo aplinka ir poreikis paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų. Tačiau labai
tikėtina, kad kiaušinių spalva susijusi ir su termoreguliacija, apsauga nuo
kenksmingos Saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumu ir kt. Ko
gero, labiausiai mokslininkų tikrintos hipotezės – apsauga nuo plėšrūnų ir termoreguliacija.
Kiaušinių išvaizda padeda
išvengti plėšrūnų
Paukščių lizdai daugiausia nukenčia nuo plėšrūnų. Vienas iš būdų apsaugoti
kiaušinius – juos paslėpti.
Manoma, kad labai įvairi lizdų aplinka galėjo lemti tokią didelę kiaušinių
spalvų ir margumo įvairovę. Castilla ir kt. (2007) tyrė, kokių spalvų kurapkų Alectoris rufa kiaušinius labiausiai mėgsta
plėšrūnai. Šie paukščiai puikiai tinka tyrimams dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, jie peri ant žemės, o tai reiškia, kad jų kiaušiniams gresia didelis
pavojus. Be to, jų lizdus nesunku imituoti. Kita priežastis – kurapkų kiaušinių būna
įvairių spalvų. Castilla ir kt.
(2007) tyrime naudojo ūkiuose veisiamų kurapkų kiaušinius, todėl nesunku buvo gauti
didelį jų kiekį ir tyrimams atrinkti vienodo dydžio bei spalvos. Mokslininkai tyrė,
nuo kokių plėšrūnų ir kaip nukenčia balti, balti su dėmėmis, rudi ir rudi su dėmėmis
kurapkų kiaušiniai. Tokių spalvų ir margumo kiaušinių įprastai ir randama šių paukščių
lizduose. O jų lizdų aplinka labai įvairi: kurapkos peri ir ten, kur augalijos
labai mažai, ir po įvairaus aukščio žolėmis, medžiais. Buveinės poveikiui
įvertinti, tyrimai buvo atlikti centrinėje Ispanijos dalyje, kurioje kurapkos
medžiojamos – pūdymuose (dideli
plotai, daugiausia be augalijos, dirvožemis tamsus, rudo atspalvio) ir miškuose
(bendras tyrimo plotas 50 km2). Tam buvo atrinktos keturios vietovės
(1850 m × 150 m; kiekviena jų sudaryta iš šešių plotų, kurių
kiekviename buvo po 16 lizdų), kuriose imituoti lizdai su įvairių spalvų
ir margumo kiaušiniais. Jie buvo tikrinami po vienos ir dviejų savaičių. Dalį
lizdų sugadino galvijai ir žemės ūkio mašinos, todėl tolesnei analizei tiko 346
lizdai, iš kurių užpulti buvo 94 (27 proc.). Castilla ir kt. (2007) nustatė pagrindinius kurapkų Alectoris rufa kiaušinius atakuojančius plėšrūnus
pagal jų paliktas dantų ir
snapo žymes. (Tam tyrėjai pragręžė kiaušiniuose skylutes ir pakeitė jų turinį moliu.)
Dalis kiaušinių dingo, kai kurie buvo pažeisti, todėl tik 63 proc. užpultų
kiaušinių plėšrūnų pavyko identifikuoti: daugumą jų atakavo paukščiai, kiek
mažiau žinduoliai (1 lentelė).
1 lentelė. Plėšrūnų atakos miške ir pūdyme.
Parengta pagal Castilla ir kt.
(2007).
Castilla ir kt. (2007) nustatė, kad plėšrūnai dažniau užpuldavo prie medžių
ir krūmų sukrautus lizdus. Tyrėjai atliko dviejų tipų analizę: visų plėšrūnų ir
tik paukščių užpultų kiaušinių. Pirmoji analizė parodė, kad plėšrūnai vienodai mėgo
baltus ir baltus su dėmėmis, rudus ir rudus su dėmėmis kiaušinius. Tačiau nuo
plėšrūnų dukart daugiau nukentėjo baltų kiaušinių nei rudų. Tiesa, gali būti, kad
tai susiję ne tik su spalva. Castilla su kolegomis kiek anksčiau nustatė, kad
kurapkų Alectoris rufa rudi
kiaušiniai daug tvirtesni nei balti: pastarieji skyla veikiami 24 N jėgos,
o rudiems įskelti reikia 30 N jėgos. Gal dalis rudų kiaušinių liko sveiki
dėl šios priežasties – plėšrūnai
jais susidomėjo, bet nepajėgė jų pažeisti?
Įdomu tai, kad graužikams kiaušinių spalva nebuvo svarbi. O paukščiai buvo išrankūs – daugiausia puldavo baltus ir baltus su dėmėmis kiaušinius (1 pav.). Beje, paukščiai labiau puolė miško lizdus nei pūdymo, ir kiaušinius šiose buveinėse rinkosi skirtingus. Miške daugiausia sveikų liko rudų su dėmėmis kiaušinių, o pūdymuose– rudų ir rudų su dėmėmis. Tyrimo autoriai mano, kad paukščių pasirinkimui įtakos galėjo turėti ne vien dirvožemio spalva, bet ir kiti lizdo aplinkos elementai, pvz., augalai, apšvietimas, šešėliai.
1 pav. Paukščių atakos prieš miške ir pūdyme perimus kurapkų Alectoris rufa kiaušinius. Paukščiai
labiau puldavo miške sukrautus kurapkų lizdus. Čia jie mažiausiai puolė rudus su
dėmėmis kiaušinius, o pūdyme – rudus ir rudus su dėmėmis. Parengta pagal Castilla ir kt. (2007).
Ir pasislėpti, ir neperkaisti
Turbūt pastebėjote, kad vasarą saulėkaitoje dėvėti tamsius drabužius ne itin patogu – labai greitai pasijunti kaip spirgas ant keptuvės. O ar tamsūs kiaušiniai neperkaista? Iš vienos pusės gerai – tamsius kiaušinius ne taip gerai pastebi plėšrūnai, o iš kitos pusės – jie išties gali greitai perkaisti! Ir kodėl paukščiai nesuka lizdų tik pavėsyje? Arba kodėl vietoj atvirų lizdų negali sukrauti uždaresnių, kad į juos patektų mažiau Saulės spindulių (2 pav.)? Gamtoje nieko nėra šiaip sau ir net didžiausią keistenybę galima paaiškinti. Pavyzdžiui, iš atviro lizdo lengviau pastebėti plėšrūnus, tik bėda, jog ir šie gali greitai aptikti lizde paliktus kiaušinius. Šiltuose kraštuose perintiems paukščiams labai svarbu paslėpti kiaušinius ir neleisti jiems perkaisti.
2 pav. Atviras baltagurklės skėstauodegės Rhipidura albicollis ir uždaras mėlynsprandės
chlorofonijos Chlorophonia cyanea lizdai. Parengta pagal Martin ir kt. (2016).
Gómez ir kt. (2016) tyrė, kaip pakrančių paukščių kirlikų ir kojūkų kiaušinių temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, jų spalvos ir Saulės spinduliuotės intensyvumo. Tyrimo objektais buvo pasirinktos kirlikų ir kojūkų rūšys, paplitusios tropikų (Vilsono kirlikai Cbaradrius wilsonia, amerikiniai kojūkai Himantopus mexicanus) ir Viduržemio jūros regionuose (juodakojai kirlikai Cbaradrius alexandrinus, baltasparniai kojūkai Himantopus himantopus). Tyrėjai numanė, kad šių regionų paukščių kiaušinių išvaizda gali skirtis. Jie fotografavo lizdus, o vėliau programa Adobe Photoshop iš šių nuotraukų nustatė kiaušinių spalvą ir kokią kiaušinių paviršiaus dalį sudaro dėmės (3 pav.). Kad galėtų įvertinti, kokius kiaušinius sunkiau pastebėti, tyrėjai palygino trijų objektų porų spalvas: kiaušinių lukštų ir lizdo, kiaušinių lukštų ir lizdo aplinkos bei lizdo ir jo aplinkos. Gómez ir kt. (2016) nustatė, kad tamsesnius, t. y. daugiau dėmių turinčius, kiaušinius pastebėti kur kas sunkiau. Jie palygino Viduržemio jūros regiono ir tropikų kirlikų ir kojūkų kiaušinius – pastarųjų lukšto pagrindo spalva buvo šviesesnė (4 pav.), tačiau dėmės tamsesnės. Šviesi lukšto pagrindo spalva gali liudyti apie poreikį apsaugoti kiaušinius nuo perkaitimo, o didesnis pagrindo ir dėmių spalvų kontrastas gali padėti išvengti akistatos su plėšrūnais.
3 pav. Gómez ir kt. (2016) nustatyti Viduržemio jūros regiono juodakojų kirlikų Cbaradrius alexandrinus kiaušinių dėmėtumo skirtumai: A – kiaušiniai, turintys mažiausiai dėmių, B – kiaušiniai, turintys daugiausia dėmių.
4 pav. Viduržemio jūros regione paplitusių juodakojų kirlikų Charadrius alexandrinus (A) ir tropikų Vilsono kirlikų Charadrius wilsonia (B) kiaušinių spalva skiriasi. Parengta pagal Gómez ir kt. (2016).
Temperatūros matavimams tyrėjai atrinko vienodo dydžio japoninių putpelių Coturnix japonica kiaušinius. Jie panašaus dydžio kaip kirlikų ir kojūkų kiaušiniai, yra dėmėti ir jų nesunku gauti. Putpelių kiaušinių spalvą ir dėmėtumą mokslininkai taip pat įvertino iš nuotraukų. Kad galėtų išmatuoti temperatūrą, jie į ištuštintus ir gipsu, kurio šiluminis laidumas panašus į kiaušinių, užpildytus putpelių kiaušinius įterpė termoelementų. Taip eksperimentams paruoštus putpelių kiaušinius tyrėjai dėjo į tuščius kirlikų ir kojūkų lizdus (po vieną šviesų (mažai dėmėtą) ir tamsų (labai dėmėtą) kiaušinį). Aplinkos temperatūra buvo matuota 5 minutes (maždaug tokiam laikui perintys paukščiai palieka lizdus karščiausiu dienos metu) 1 metro atstumu nuo lizdų 5 cm nuo žemės aukštyje. Tyrėjai aiškinosi, kaip kinta šviesių ir tamsių kiaušinių, taip pat kiaušinių tropikuose (46 lizdai) ir Viduržemio jūros regione (92 lizdai) temperatūra. Gómez ir kt. (2016) nustatė, kad kylant aplinkos temperatūrai, kyla ir kiaušinių temperatūra (tamsių kiaušinių temperatūra pavėsyje buvo 32,7 ± 0,3 °C, o šviesių 32,6 ± 0,3 °C), o tamsesni kiaušiniai, veikiami tiesioginių Saulės spindulių, įkaista kur kas labiau nei šviesūs (5 pav. A ir B). Esant tai pačiai aplinkos temperatūrai kiaušiniai labiau įkaito tropikuose (čia intensyvesnė Saulės spinduliuotė) nei Viduržemio jūros regione (5 pav. C). Tai rodo, kad kiaušinių spalva svarbi ne tik apsaugai nuo plėšrūnų, bet ir nuo perkaitimo. Nors tamsūs kiaušiniai mažiau pritraukia plėšrūnų dėmesį, saulėkaitoje jiems kyla didelė grėsmė perkaisti, net jei paukščiai lizdus palieka labai trumpam.
5 pav. Kiaušinių temperatūros priklausomybė nuo aplinkos temperatūros
(A; juoda linija, pilkas fonas rodo intervalą, kuriame su 95 % tikimybe yra
matavimo rezultatus nusakanti tiesė; raudonas punktyras rodo kiaušiniams pavojingą
temperatūrą), spalvos (B; šviesūs kiaušiniai mažai dėmėti, o tamsūs turi daug
dėmių) ir Saulės spinduliuotės intensyvumo (C; Saulės spinduliuotė intensyvesnė
tropikuose nei Viduržemio jūros regione). Putpelių kiaušiniai laikyti
tiesioginiuose Saulės spinduliuose 5 minutes. B ir C pateikta vidutinė
temperatūra ir standartinės paklaidos. Parengta pagal Gómez ir kt. (2016).
Kiaušinių spalva ir termoreguliacija
Perintys paukščiai lizdą palieka tam tikram laikui ir tam tikru dažniu. Šaltuose
kraštuose nuo kiaušinių jie atsitraukia trumpam, bet dažnai. Tam jie gali sunaudoti
net iki 50 proc. daugiau energijos nei šiltų kraštų paukščiai. Pastarieji
taip pat turi riboti savo keliones, nes daug judėdami apie lizdus gali
atkreipti plėšrūnų dėmesį (Wisocki ir kt. 2020).
Wisocki ir kt. (2020) tikrino hipotezę – paukščių kiaušinių spalva susijusi su termoreguliacija. Mokslininkai ištyrė 634 paukščių rūšių (36 paukščių būrių iš 40 esamų) kiaušinių spalvą ir jos skaistį (angl. brightness; 6 pav.).
6 pav. 634 paukščių rūšių kiaušinių spalva (mėlyna–žalia–ruda) ir skaistis (vidutinis atspindys 300–700 nm spektro diapazone). Pateiktas santykinis skaistis ir spalva. Skrituliukų spalva
atitinka skirtingų paukščių rūšių kiaušinių spalvą. Histogramos rodo duomenų
skirstinius. Parengta pagal Wisocki ir kt. (2020).
Išanalizavę 634 paukščių rūšių kiaušinių spalvą ir skaistį, paukščių paplitimą1 ir aplinkos, kurioje jie peri, rodiklius2–4: aplinkos temperatūrą (°C), UVB spinduliuotės intensyvumą (kJ m–2), kritulių kiekį (mm), santykinį drėgnumą (proc.), tyrėjai sudarė žemėlapį5, iliustruojantį paukščių kiaušinių spalvų ir skaisčio paplitimą (7 pav.).
7 pav. Paukščių kiaušinių spalvų ir skaisčio paplitimas pasaulyje. Kiaušinių
spalvos: mėlyna–žalia–ruda. Teritorijos, kuriose nėra duomenų, paliktos
baltos. Parengta pagal
Wisocki ir kt. (2020).
Wisocki ir kt. (2020) nustatė, kad yra ryšys tarp Saulės spinduliuotės intensyvumo ir kiaušinių spalvos bei skaisčio. Vietovėse, kuriose Saulės spinduliuotės intensyvumas buvo mažiausias, kiaušiniai buvo daug tamsesni (8 pav.). Tai rodo, kad kiaušinių spalva susijusi su Saulės bendru ar UV spinduliuotės intensyvumais. Yra žinoma, kad lukštų pigmentai gali apsaugoti nuo kenksmingos UV spinduliuotės. Todėl tyrėjai prognozavo, kad vietovėse, kurioms būdingas didesnis UV spinduliuotės intensyvumas, kiaušiniai bus tamsesni. Tačiau atvirkščiai – šiose vietovėse kiaušiniai buvo šviesesni, o kur UV spinduliuotės intensyvumas mažesnis – tamsesni. Tai tik patvirtino termoreguliacijos hipotezę. Įdomu tai, kad esant didesniam Saulės spinduliuotės intensyvumui kiaušinių spalvų ir skaisčio įvairovė yra didesnė (8 pav.). Tai, pasak tyrėjų, rodo, kad šiose vietovėse kiaušinius vienu metu veikia ne vienas, bet keli veiksniai, o jų didelę spalvų ir skaisčio įvairovę lemia atsakas į šiuos veiksnius.
8 pav. Kiaušinių spalva ir skaistis susiję su Saulės spinduliuotės
intensyvumu. Punktyras rodo intervalą, kuriame su 95 % tikimybe yra
matavimo rezultato vertė. Esant
didesniam Saulės spinduliuotės intensyvumui (teigiamos vertės) kiaušinių spalvų
ir skaisčio įvairovė didesnė. Taškų spalvos žymi klimatą: tamsiai mėlyna spalva
reiškia šaltą ir drėgną klimatą, raudona – karštą
ir drėgną, šviesiai mėlyna – šaltą ir sausą, geltona – karštą ir sausą. Parengta pagal Wisocki ir kt. (2020).
Tyrėjai ištyrė tris lizdų tipus: kraunamus ant žemės (juos pasiekia daug Saulės
spinduliuotės), puodelio (dubens) formos (į juos Saulės spinduliuotės patenka mažiau)
ir kraunamus įvairiose ertmėse (jų visai nepasiekia Saulės spinduliuotė arba jos patenka labai mažai). Ant žemės perimus kiaušinius daug stipriau veikia anksčiau
aptarti veiksniai, galintys turėti įtakos jų spalvai. Šiems kiaušiniams gresia
didesnis, palyginti su kito tipo lizduose perimais kiaušiniais, plėšrūnų,
mikroorganizmų keliamas pavojus, yra didelė rizika perkaisti ar atšalti. Galbūt
todėl ant žemės perimų kiaušinių lukštai yra tamsesni. Tiesa, Wisocki ir kt.
(2020) nustatė, kad kuo daugiau patenka Saulės spinduliuotės į lizdus, tuo
šviesesni kiaušiniai. Termoreguliacijos hipotezę patvirtina ir tai, kad ant
žemės ir puodelio formos lizduose perimi kiaušiniai šaltose vietovėse buvo
tamsesni. Nors ertmėse perimi kiaušiniai yra šviesūs (gal kad perintys
paukščiai juos matytų?), karštose ir labai šaltose vietovėse jie buvo šiek tiek
tamsesni. Kaip būtų galima tai paaiškinti? Saulės spinduliuotės į šiuos lizdus
nepatenka arba patenka labai mažai. O ir plėšrūnai šiuos lizdus atranda rečiau,
nei sukrautus ant žemės. Matyt, norint atsakyti į šį klausimą reikia
patyrinėti, kaip kiaušinių spalvą gali paveikti įvairios aplinkos sąlygos.
Wisocki ir kt. (2020) tyrė, kaip greitai vištų Gallus gallus domesticus, ančių Anas platyrhynchos domesticus ir putpelių Coturnix japonica įvairių spalvų kiaušiniai sušyla ir atvėsta aplinkos temperatūroje. Vištų kiaušiniai (iš viso 92) buvo šių spalvų: tamsiai ir šviesiai rudi, mėlyni, žali ir balti. Ančių kiaušiniai (iš viso 23) buvo balti, kai kurie vos rusvo, melsvo ar žalsvo atspalvio. Putpelių Coturnix japonica kiaušiniai (iš viso 23) buvo dėmėti. Pirmiausia tyrėjai nustatė kiekvieno kiaušinio masę, spalvą ir skaistį. Tada jie tyrė, kaip kiaušiniai vėsta natūraliomis sąlygomis. Tam per naktį juos (48 vištų kiaušinius (kiekvienos spalvos po 12) ir po 12 ančių bei putpelių kiaušinių) laikė 41 °C temperatūroje imituotame lizde, susuktame iš dirvožemio ir nukritusių lapų, o ryte nuo 8 val. 37 min. iki 8 val. 58 min., kai Saulės pakilimo kampas buvo ~34° (šis Saulės pakilimo kampas maždaug atitinka vidurdienį 75° šiaurės platumoje birželio viduryje – paukščių perėjimo sezono šiose platumose metu) leido atvėsti veikiant tiesioginiams Saulės spinduliams. Kiaušinių temperatūra 25 minutes kas minutę buvo matuojama termovizoriumi. Maždaug tokiam laikui dauguma paukščių palieka lizdus.
Tyrėjai taip pat nustatė vištų kiaušinių vėsimo
greitį kambario temperatūroje (24,1 °C) tamsoje. Eksperimentų rezultatai
rodo, kad tamsoje visi kiaušiniai
vėso vienodu greičiu nepaisant jų spalvos ir skaisčio, o Saulės šviesoje tamsesni
kiaušiniai ilgiau neatvėso nei balti.
Norėdami nustatyti, kaip veikiami Saulės spinduliuotės šyla įvairių spalvų kiaušiniai, tyrėjai specialioje kameroje iki aplinkos temperatūros (16 °C ryte ir 20,5 °C vidurdienį) sušildė 66 kiaušinius (po 11 ančių, putpelių, taip pat įvairių spalvų (baltų, mėlynų, tamsiai ir šviesiai rudų) vištų kiaušinių). Tuomet juos pernešė į saulėtą vietą ir 25 minutes kas minutę termovizoriumi matavo jų temperatūrą. Eksperimentai vyko kelias dienas. Kiekvieną jų aplinkos temperatūra skyrėsi, todėl norėdami lyginti skirtingos temperatūros aplinkoje atliktų eksperimentų duomenis, Wisocki ir kt. (2020) kiaušinių temperatūros skirtumą matavo tos pačios bandymų serijos baltų kiaušinių temperatūros atžvilgiu. Paaiškėjo, kad kuo tamsesni kiaušiniai, tuo greičiau jie sušyla (9 pav.).
9 pav. Veikiami Saulės spinduliuotės, įvairių spalvų kiaušiniai skirtingai sušyla. Baltų, mėlynų, šviesiai ir tamsiai rudų (nuo apačios į viršų) vištų kiaušinių temperatūros skirtumas (nurodytos standartinės paklaidos) per 25 minutes. Kiaušiniai laikyti tiesioginiuose Saulės spinduliuose. Įvairių spalvų kiaušinių temperatūros skirtumai parodyti tos pačios bandymų serijos baltų kiaušinių temperatūros atžvilgiu. Parengta pagal Wisocki ir kt. (2020).
Taigi, kiaušiniams pigmentacija labai svarbi – ji
ne tik gali apsaugoti nuo plėšrūnų,
bet ir neleisti atšalti ar perkaisti. Kaip paukščiai derina šias funkcijas,
priklauso nuo jų ypatybių ir aplinkos. Pavyzdžiui, stručių Struthio camelus kiaušiniai balti. Matyt,
jiems svarbiau neperkaisti, nei pasislėpti nuo plėšrūnų – jie gali apginti savo
kiaušinius nuo pagrindinio jų užpuoliko maitvanagio (Kilner 2006).
O kokia jūsų mėgstamų paukščių kiaušinių spalva?
Įdomu, kodėl?
Nuorodos
- Paukščių paplitimo duomenis galima rasti http://datazone.birdlife.org/species/requestdis
- Klimato ir orų duomenis galima rasti https://www.worldclim.org
- Duomenis apie UV spinduliuotės kiekį https://www2.acom.ucar.edu/modeling/tuv-download
- Duomenis apie biosferą galima rasti https://nelson.wisc.edu/sage/data-and-models/atlas/index.php; https://nelson.wisc.edu/sage/data-and-models/maps.php
- Pasaulio žemėlapius su įvairiais duomenimis galima atsisiųsti iš https://worldmap.harvard.edu/data/geonode:Digital_Chart_of_the_World; https://www.naturalearthdata.com/
Castilla A. M., Dhondt A. A., Diaz‑Uriarte R., Westmoreland D. 2007,
Predation in Ground‑Nesting Birds: an Experimental Study Using Natural Egg‑Color
Variation. Avian Conservation and Ecology – Écologie
et
conservation des oiseaux, 2 (1): 2, http://www.ace-eco.org/vol2/iss1/art2/
Gómez J., Pereira
A. I., Pérez‑Hurtado A. ir kt. 2016, A trade‑off between overtheating and
camouflage on shorebird eggshell colouration. Journal of Avian Biology, 47, 346–353,
doi:10.1111/jav.00736
Kilner R. M. 2006,
The evolution of egg colour and patterning in birds. Biology Review, 81, 383–406, doi:10.1017/S1464793106007044
Martin Th. E.,
Boyce A. J., Fierro‑Calderón ir kt. 2017, Enclosed nests may provide greater thermal
than nest predation benefits compared with open nests across latitudes. Functional Ecology, 31, 1231–1240, doi:10.1111/1365‑2435.12819
Wisocki P. A., Kennelly P., Rivera I. R. ir kt. 2020, The global distribution of avian eggshell colours sugest a thermoregulatory benefit of darker pigmentation. Nature ecology &evolution, 4, 148–155, https://doi.org/10.1038/s41559-019-1003-2
