Tarptautinė gamtos tyrimų savaitė (angl. International wildlife researchWeek – IWRW) – išskirtinis renginys, suburiantis jaunuosius tyrėjus iš visos Europos. Šveicarijos Alpėse susirinkę mokiniai renka medžiagą tiriamiesiems darbams, rengia aprašus, mokosi atliktus tyrimus pristatyti auditorijai. Ši mokslo stovykla, organizuojama Šveicarijos organizacijos „Swiss Youth in Science“, pamažu tampa tradiciniu apdovanojimu perspektyviems ir atkakliausiai dirbantiems Lietuvos jauniesiems tyrėjams, patekusiems tarp ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo prizininkų. Šiemet konkurso organizatoriai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras – keliauti į Šveicariją pakvietė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinę Gabrielę Strodomskytę. Gabrielė savo įspūdžiais dalijasi su Jaunojo tyrėjo skaitytojais.

Kaip sekėsi tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje? Kokios veiklos ir tyrimai laukė renginio dalyvių?
Iš tiesų, ši savaitė buvo labai ypatinga, tiek motyvuotų jaunų žmonių vienoje vietoje neteko matyti. Visi mokiniai su dideliu noru dirbo ir stengėsi gauti kuo geresnį rezultatą, siekė išplėsti savo pažinčių ratą. Visi dalyviai buvo suskirstyti į aštuonias grupes po 2–3 žmones ir tris dienas rinko duomenis Val Müstair slėnyje Alpėse, o likusias dvi dienas, padedami komandos gido, rengė darbo aprašą. Tyrimų temų pasirinkimas buvo labai platus – nuo augalų įvairovės iki žinduolių elgesio pokyčių stebėjimo. Mūsų grupė atliko tyrimą, skirtą nustatyti Val Müstair regioninio gamtos parko augalų įvairovę atsižvelgiant į dirvožemio trąšumą. Paskutinę savaitės dieną visos grupės pristatė savo darbą kitiems stovyklos dalyviams, gidams ir IWRW koordinatoriui Victor‘ui Varga.

Kaip sekėsi dirbti tarptautinėje bendruomenėje?
Nors dauguma dalyvių buvo vietiniai, šveicarai, bet netrūko ir kitų šalių atstovų, atvyko mokinių ir studentų iš Estijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Italijos. Visi buvo labai komunikabilūs, taigi nuo pat pradžių buvo lengva užmegzti pažintį su kitais dalyviais. Man geriausiai sekėsi sutarti su dalyviais iš Liuksemburgo ir Šveicarijos. Nebuvo sunku susidraugauti ir su gidais bei virėjais, visi jie buvo studentai, taigi, panašus amžius ir interesai padėjo greitai susidraugauti.

Kokių naujų žinių ir patirties įgijai ir kur galėsi tai pritaikyti?
Daug sužinojau apie augalus, kaip juos atskirti ir identifikuoti. Įgavau daugiau žinių, kaip rengti darbo aprašą. Mūsų grupės gidas daug ko išmokė, nurodė naują programą, kuri dabar plačiai naudojama duomenų analizei visame pasaulyje. Manau, kad šios žinios man labai pravers sisteminant rezultatus kitų metų ES jaunųjų mokslininkų konkursui.

Kaip manai, ar tavo turimos žinios, įgūdžiai skiriasi nuo tyrimų savaitėje dalyvavusių kitų šalių atstovų?
Prieš atvykdama į Šveicariją maniau, kad kiti mokiniai bus labiau patyrę ir man teks pasitempti, tačiau ten atvykusi pamačiau tik labai draugiškus ir pasiruošusius padėti žmones. Dauguma mokinių dar nė karto nebuvo rašę ir atlikę tiriamojo darbo, taigi, tai buvo vienas iš mano pranašumų. Tačiau buvo ir labai daug patirties įvairiose mokslo srityse turinčių, todėl man buvo be galo smagu pasikalbėti ir pasisemti naujų žinių iš kiekvieno dalyvio.

Ką išsivežei iš tyrimų savaitės – žinias, patirtį?
Visų pirma – nepamirštamas akimirkas, kurias net sunku apibūdinti žodžiais. Taip pat, gera žinoti, kad turiu užsienyje daug draugų, kurie kviečia paviešėti ir artimiau pažinti jų gimtąsias šalis bei išmokti kažko naujo. Džiaugiuosi pagerinusi savo kalbos įgūdžius, darbo vadovas daug išmokė apie darbo rašymą ir rezultatų analizę, manau, šios žinios tikrai pravers ateityje. 

Kaip apskritai susidomėjai mokslu ir kuo mokslinis darbas tau įdomus?
Mokslinio darbo rašymas yra labai unikali patirtis, ji leidžia pažvelgti atidžiau į organizmą ar reiškinį, įsigilinti, kaip tam tikri mechanizmai veikia praktiškai, išmoko visą informaciją pateikti kuo aiškiau raštu. Mane į šį mokslo pasaulį atvedė chemijos mokytoja Vaidilutė Šepkauskienė, tyrimus pradėjau atlikti mokydamasi 9 klasėje. Tai mane taip sudomino, kad noriu tuo užsiimti ir ateityje. Tiriamasis darbas labai įtraukia ir padeda atrasti naujų pažinčių, o kartais – net geriau pažinti save bei pasaulį.

Papasakok apie savo atliekamą tiriamąjį darbą. Kas jame įdomiausia? Kas sunkiausia?
Mano tiriamojo darbo tikslas yra nustatyti biokuro pelenuose esančių sunkiųjų metalų kiekių kaupimąsi pupų (Vicia faba L.) dalyse. Pasirinktas augalas auginamas dirvožemyje su skirtinga koncentracija biokuro pelenų ir vėliau, pupoms užaugus, kiekvieno augalo dalys atskiriamos ir tiriama jų elementinė sudėtis, nustatomas sunkiųjų metalų pokytis medžiagoje. Iš tiesų, įdomu stebėti visą pupų augimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, kokią įtaką jos turi dirvožemiui. Tačiau kur kas sunkiau gauti rezultatą. Norint sužinoti elementinę sudėtį, augalą reikia sudeginti, taigi, tiriamosios medžiagos lieka labai nedaug, todėl reikia būti kuo tikslesnei ir nedaryti klaidų. 

Kaip manai, ko reikia, kad mokslinis darbas būtų sėkmingas?
Mano nuomone, darbas turi turėti prasmę, dar svarbiau, kad juo tikėtų pats tyrėjas. Žinoma, rezultatai yra reikšmingiausia tiriamojo darbo dalis, jeigu nebus rezultatų, kurie rodytų atitinkamą pokytį, tikėtina, kad darbo sėkmės nebus sulaukta. 

Kokie Tavo artimiausi ateities planai? 
Aš siekiu savo darbą atlikti kuo geriau. Taigi, nuo 9 klasės mokausi ir analizuoju, galvoju, kokią informaciją ir kaip pateikti, kad darbo rezultatai ir reikšmė būtų kuo aktualesnė. Savo tiriamąjį darbą kitų metų ESJMK konkursui jau pradėjau ir tikiuosi, kad ateinančių metų darbo rezultatai pranoks praėjusių.

Ačiū už pokalbį ir iki pasimatymo pavasarį ESJMK!

Su Gabrielės komandos atliktu tyrimu susipažinti galite čia.

© Nuotraukos G. Strodomskytės ir renginio organizatorių