Daugelyje šalių kiekvienais metais renkami įvairių organizmų sistematinių grupių rūšių dešimtukai. Net nedidelėje Lietuvoje gyvena daugiau kaip 30 000 rūšių pačių įvairiausių gyvūnų, augalų ir grybų. Jų nepažįsta ne tik gamta nesidomintys: visų šalies organizmų nepažįsta nė vienas mokslininkas. Organizmų rūšių dešimtukų tikslas – plačiau pristatyti visuomenei valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą.
Taršos tyrimams dažnai naudojami bioindikatoriai – organizmai, pagal kurių buvimą, gausą, reakciją į tam tikrą poveikį, kaupiamas kenksmingas medžiagas ir kt. galima spręsti apie juos supančios aplinkos savybes. Vienas tokių augalų – sėjamoji pipirnė. Kokių tyrimų gali imtis jaunieji tyrėjai ir kaip juos atlikti, skaitykite plačiau šiame straipsnyje.
Vabzdžiai – ateities maistas. Juose gausu baltymų, vitaminų, mikroelementų. O jiems užauginti reikia daug mažiau pašaro ir vandens nei gyvuliams. Vabzdžių naudojimo maistui ir pašarui galimybės nėra iki galo ištirtos, todėl daug dėmesio skiriama šios srities moksliniams tyrimams. Prie jų kviečiame prisidėti ir jaunuosius tyrėjus!
Gruodžio 9–10 dienomis vyko tradicinis jauniesiems tyrėjams skirtas renginys – Idėjų mugė. Tai puiki galimybė mokiniams pasitikrinti savo tiriamojo darbo idėjos originalumą, aktualumą ir perspektyvas ir pristatyti savo planuojamus ar jau įgyvendinamus tyrimus ne bet kam, o patyrusiems universitetuose, mokslo centruose ir laboratorijose dirbantiems mokslininkams.
Skelbiame atrinktų darbų sąrašą. Šių darbų autorius ir jų vadovus kviečiame dalyvauti nuotolinėje Idėjų mugėje gruodžio 9–10 dienomis.
Sveikiname Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) specialiojo apdovanojimo laimėtojus ir ES jaunųjų mokslininkų konkurso dalyvius, kurie šiandien atsiėmė padėkas LR Vyriausybėje!
Jei kada nors gaudėte žiogus, turbūt stebėjotės, kaip aukštai jie pašoka ir kaip toli nušoka. Šokinėti geba tiek dideli, tiek net labai maži gyvūnai: su jaunikliu sterblėje šokinėja kengūros (jų šuoliai gali būti net daugiau kaip 10 metrų ilgio), ir vos poros milimetrų ilgio blusos (gali šokinėti ir 0,5 metro šuoliais). Kaip manote, ko reikia, kad gyvūnai galėtų pašokti? Kojų? Tikrai, daugelis šokinėjančių gyvūnų turi kojas, tačiau jos nėra būtinos!
Kodėl svarbu žinoti, kiek yra kurios nors rūšies gyvūnų? Palyginus jų gausą įvairiose buveinėse sužinoma apie jų elgseną, pvz., kuo jie minta, kokioje aplinkoje gyvena, kokie plėšrūnai, konkurentai ir aplinkos pokyčiai kelia jiems grėsmę. Gyvūnai skaičiuojami norint nustatyti, kurioms rūšims gresia pavojus išnykti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairiuose tyrimuose taikomus pagrindinius gyvūnų populiacijų gausos įvertinimo būdus.
Žodis „laboratorija“ įžiebia ugnelę Tavo akyse? Domiesi mokslu, tyrinėji, programuoji, o gal konstruoji? Turi minčių, kaip išspręsti aktualią problemą? Siųsk savo idėjos aprašą ir dalyvauk Idėjų mugėje.
Rugsėjo 17 d. prasideda ES jaunųjų mokslininkų konkursas (European Union contest for young scientists – EUCYS). Konkurse Lietuvai atstovaus Kauno „Saulės“ gimnazijos absolventė, VU medicinos fakulteto studentė Monika Šiugždinytė ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos absolventas, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto studentas Dominykas Laibakojis.
Žmones gamtos garsai lydėjo visais laikais, tačiau juos moksliškai tirti pradėta tik XX a. viduryje. Tik pagalvokite, kaip sunku buvo iki atsirandant garsų įrašymo technologijoms knygoje ar straipsnyje žodžiais aprašyti paukščių balsus, kad skaitytojas galėtų juos atpažinti ir palyginti su kitais! Kas yra spektrogramos, kam jos naudojamos ir kaip jūs galite prisidėti prie bioakustikos srities tyrimų, plačiau skaitykite šiame straipsnyje!
Pažinti kito individo emocijas labai svarbu – tai padeda priimti teisingą sprendimą, kaip elgtis gyvybiškai svarbiose situacijose. Šis gebėjimas svarbus ir žmonėms, ir gyvūnams. Pastariesiems gal net svarbesnis – juk jie turi surasti partnerį, įkurti namus, ieškoti maisto, užauginti jauniklius aplinkoje, kurioje tyko daugybė pavojų. Dažniausiai vienas kito nuotaiką perpranta tos pačios rūšies gyvūnai. Tačiau paaiškėjo, kad šunys ypatingi – jie skiria ne tik šunų, bet ir žmonių emocijas.
Tarptautinė gamtos tyrimų savaitė – išskirtinis renginys, suburiantis jaunuosius tyrėjus iš visos Europos. Šveicarijos Alpėse susirinkę mokiniai renka medžiagą tiriamiesiems darbams, rengia aprašus, mokosi atliktus tyrimus pristatyti auditorijai. Šiemet ESJMK konkurso organizatoriai keliauti į Šveicariją pakvietė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinę Gabrielę Strodomskytę. Gabrielė savo įspūdžiais dalijasi su Jaunojo tyrėjo skaitytojais.
Pažaiskime žaidimą – kuo greičiau atsakykite į klausimus ir, jei paaiškės, kad ne į visus juos žinote atsakymus, būtinai skaitykite toliau. Ar visi paukščiai suka lizdus? Kodėl stručiai Struthio camelus deda baltus kiaušinius? Kokių spalvų būna vištų kiaušiniai?
Kartu su besibaigiančiais mokslo metais, baigėsi ir laboratorijos ant ratų MoMoLab vizitai po mokyklas.
Švelnėjant karantino reikalavimams atsinaujino ir mobiliosios laboratorijos „MoMoLab“ kelionės po Lietuvos mokyklas. Projektu „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ siekiama sudaryti sąlygas vaikams, ypač besimokantiems regionų mokyklose, susipažinti su modernia moksline įranga ir įgyti tiriamojo darbo žinių. Viena jo dalių ir yra „MoMoLab“ vizitai.
Šiuo metu apie 60 proc. Žemės gyventojų gyvena miestuose. Panašu, kad šis skaičius gali didėti. Plečiantis miestams kinta ne tik mūsų planetos kraštovaizdis, bet ir biologinė įvairovė. Žmonių kaimynystėje išmokę gyventi paukščiai turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Juos ypač veikia triukšmas, dirbtinis apšvietimas ir žaliųjų erdvių mažėjimas.
Šįkart norime atkreipti jūsų dėmesį į augalų savybę maskuotis. Daugiau kaip 2000 metų tradicinėje kinų medicinoje vartojamas augalas žvirgždinė margutė Fritillaria delavayi išmoko slėptis. Kaip manote, nuo ko?
Kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. Pirmosios vietos laimėtoju paskelbtas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokas Dominykas Laibakojis, konkurse pristatęs tyrimą „Kalcio naudojimas – galimybė sumažinti sausros keliamą stresą žemės ūkio augalams“ (darbo vadovė Vilma Baužienė, konsultantė Sigita Jurkonienė).
Matas Navickas – jaunasis tyrėjas, 2014 m. ES jaunųjų mokslininkų konkurse Varšuvoje apdovanotas trečiąja vieta – tai vienas aukščiausių įvertinimų Lietuvos istorijoje. Džiaugiamės, kad Matas sutiko pasikalbėti apie tai, ką veikia šiandien, kokią reikšmę jo gyvenime turėjo konkursas, ar tyrėjui lieka laiko kitiems pomėgiams ir ką jis patartų šiandien tik pradedantiems žengti mokslinio darbo keliu. Kviečiame skaityti!
Šiais metais konkursui pateikti 39 tiriamieji darbai. Iš jų baigiamajam etapui vertinimo komisija atrinko 14.
Į baigiamąjį etapą atrinktų darbų autoriai papildytus, pataisytus darbus turi atsiųsti iki kovo 19 d. 15 val.
Ar matėte, kaip maži vaikai gėrisi drugiais? Ne vienas jų svajoja drugį palaikyti rankoje. O kas bendro tarp drugio ir žmogaus? Jie abu vaikystėje pešasi. Tiesa, vaikai dažniau dėl žaislų, o drugio vikšrai – dėl maisto.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape kviečiami dalyvauti 12–20 metų mokiniai. Darbų registracija atrankiniam konkurso etapui vyks iki vasario 26 d. (registracija bus paskelbta iki sausio pabaigos). Baigiamajame etape, kuris vyks kovo 31–balandžio 2 dienomis nuotoliniu būdu, vertinimo komisijos atrinkti darbai turės būti pristatomi žodiniu pranešimu ir aptariami su ekspertais.
Metų pabaiga – geriausias metas kloti pamatus naujiems darbams, tad, kaip ir kasmet, jaunieji tyrėjai buvo pakviesti į Idėjų mugę pasitikrinti, ar jų planuojami tiriamieji darbai aktualūs. Šiemet mugei pristatyti 27 projektai. Mokinių tyrimai įvairūs – nuo natūralių, augalinių medžiagų tyrimų iki kovos su covid-19 priemonių paieškos.
Kviečiame skaityti straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie baltymų duomenų bazę www.pdbe.org.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi „Mokslininkų rūmai“ lapkričio 26, gruodžio 1 ir 8 dienomis kviečia 7–12 klasių mokinius, kurie domisi astronomija, ir jų mokytojus į nuotolines paskaitas: „Pasaulis iki gyvybės atsiradimo Žemėje”, „Visatos istorija”, „Džeimso Webbo kosminis teleskopas”. Reikalinga išankstinė registracija.
Galvoje sukasi mintis, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą? Pristatyk savo planuojamą tyrimą ir pasitikrink, ar Tavo projektas perspektyvus, Idėjų mugėje!
Savo planuojamo ar jau atliekamo tyrimo idėjos aprašą pateikti kviečiame 5–11 klasių mokinius.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ką rodo dirvožemio pH? Kuo jis svarbus? Atsakymus rasi šiame straipsnyje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Norėtum tirti miškus, o gal jau tuo ir užsiimi? Ieškok idėjų šiame straipsnyje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Įdomu, kodėl mokslininkai tiria miško nuokritas. Ypatingų priemonių šiems tyrimams nereikia, o įminti miško paslapčių galima net labai daug.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie programą duomenims rinkti “EpiCollect“. Pasidomėk, kaip ji gali būti naudinga rengiant tiriamąjį darbą.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Sužinok, kaip gali prisidėti prie mokslinių tyrimų, pvz., padėti mokslininkams surinkti duomenis ir juos analizuoti.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie vandens tyrimus.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Sauliumi Juodkaziu.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Vytautu Getaučiu.
Ruošiant tiriamąjį darbą siūlome pasinaudoti mokslinio darbo rengimo rekomendacijomis.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Vytautu Balevičiumi.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. L. Kupčinsku.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su Nobelio premijos laureatu prof. Kariu B. Malisu.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. V. Būda.
Straipsnis iš Jaunono tyrėjo lobyno. Interviu su astrofiziku Arūnu Kučinsku.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Šiame straipsnyje aprašomi moksliniai tyrimai sulaukė didelio susidomėjimo – jų autoriai buvo apdovanoti Šnobelio premija.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie Saulės dėmių tyrimus. Čia rasi patarimų, kaip pasiruošti ir atlikti šiuos tyrimus, sužinosi, kokių priemonių tau reikės.
Spalio 21 d. mobilioji laboratorija MoMoLab lankėsi Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje, o spalio 23 d. – Panevėžio r. Smilgių gimnazijoje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Skaityk ir pasisemk idėjų savo tiriamąjam darbui.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ar ožkos turi atmintį? Kiek ilgai jos prisimena savo jauniklius? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasi perskaitęs straipsnį.
Spalio 15–16 dienomis mobilioji laboratorija MoMoLab lankėsi Elektrėnuose. Galmybę pagilinti tiriamojo darbo žinias turėjo Ąžuolyno progimnazijos ir Versmės gimnazijos mokiniai.
Kviečiame pasisemti idėjų tiriamiesiems darbams iš Jaunojo tyrėjo straipsnių lobyno. Šįkart priminsime straipsnį apie juodųjų strazdų elgesio pokyčius, kuriuos sukelia miesto triukšmas ir apšvietimas.
Įmink mįslę! Tinklus kaip žvejys ruošia, bet žuvies niekada negaudo. O štai ir kita mįslė. Rankų neturi, bet toli pasiekia. Be sparnų, bet skraido. Kas tai?
Ar esi kada nors leidęs strėlę iš lanko? O gal teko svaidyti akmenis iš laidynės? Turbūt pritarsi, kad pataikyti strėlę ar akmenį į taikinį ne taip jau paprasta, net jei tas taikinys ir didelis. O jei tai 4 mm dydžio vaisinė muselė? Nusprendei pasimokyti taiklumo? Gali pasikonsultuoti su vorais. Pasirodo, jie šios srities specialistai.
Svarstai, ką įdomaus nuveikti per šias atostogas? Vasara – tinkamas metas pažinti spalvingą vabalų pasaulį. Juk jų rasi kad ir kur bebūtum – ir prie jūros, ir pas senelius kaime. Nuo ko pradėti tyrimus?
Susižavėjote Hario Poterio neregimojo apsiausto stebuklingomis galimybėmis? Gal kilo noras ką nors panašaus sukurti ir patiems? Jaunasis tyrėjas gamtoje tikrai gali rasti idėjų, kaip slapstytis. Pavyzdžiui, ar domėjotės, kokie vabzdžiai gyvena jūsų kieme ar pievoje netoli namų?
Geriausiu darbu šiemet išrinktas Kauno „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokės Monikos Šiugždinytės tyrimas „E. coli filogenetinių grupių, išskirtų iš šunų ekskrementų, paplitimas Kauno mikrorajonuose ir jų keliamas pavojus“ (darbo vadovė Asta Jaruševičienė, konsultantas LSMU Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis).
Nerandi idėjos savo tiriamajam darbui? O ar jau skaitei straipsnį apie šunų gebėjimą užuosti šilumą? Turi puikią progą ne tik pasisemti idėjų, bet ir laimėti prizų. Skaityk, klausk ir ieškok atsakymų!
Apie tai, kad šunys turi gerą uoslę, žinoma jau seniai. O kad šunys užuodžia ne tik kvapus, bet ir šilumą, neseniai paskelbė Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje dirbančių mokslininkų komanda. Kuo ypatingas šuns nosies galiukas? Jis yra drėgnas, neapaugęs kailiu ir šaltas – žemesnės temperatūros nei visos kitos galvos sritys. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šunims šaltas nosies galiukas reikalingas „užuosti“ šilumą.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas vyks nuotoliniu būdu gegužės 21–22 d.
Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongresas (angl. European Congress of Clinical Microbiology and Infectious Diseases, ECCMID) neseniai išleido savo prestižinį „30 under 30“ sąrašą, kuriame skelbiami geriausi viso pasaulio talentai, dirbantys su bakterinių ir infekcinių ligų tyrimais. Šiais metais į jį pateko ir buvęs jaunasis tyrėjas, ES jaunųjų mokslininkų konkurso (EUCYS) 2011 m. pirmosios vietos laimėtojas Povilas Kavaliauskas. Didžiuojamės ir sveikiname!
Ruošiant tiriamąjį darbą siūlome pasinaudoti mokslinio darbo rengimo rekomendacijomis. Kol darbas laboratorijoje negalimas, galima analizuoti literatūrą, turimus rezultatus, tobulinti darbo aprašą.
Informuojame, kad Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas nukeliamas į gegužės mėn. Konkreti data bus paskelbta vėliau.
Vertinimo komisija atrinko 30 darbų, kuriuos jų autoriai kviečiami pristatyti stendiniais pranešimais balandžio 8–10 dienomis Vilniuje.
Jau tapo tradicija, kad vasario mėnesį jauni, iniciatyvūs ir mokslu besidomintys žmonės iš viso pasaulio susirenka į Tarptautinį Šveicarijos talentų forumą (angl. International Swiss Talent Forum – ISTF). Šiemet forume dalyvavo 70 jaunųjų tyrėjų iš Kanados, Šveicarijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Taivano, Singapūro ir kitų valstybių. Keturias dienas jaunieji tyrėjai, padedami ekspertų, ieško aktualiausių pasaulio problemų sprendimų būdų. Šių metų forumo tema – „Pasaulio maistas“.
Vasario pradžia – pats metas suskubti tobulinti savo tiriamuosius darbus ir siųsti juos Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui. Darbų registracija vyksta iki vasario 29 d.
Lapkričio 22 d. jaunieji tyrėjai rinkosi į parodų ir konferencijų centrą Litexpo – čia parodos „Mokykla 2019“ metu vyko mokinių tiriamųjų darbų idėjų mugė. Šis jau tradiciniu tapęs renginys – puiki galimybė pasitikrinti savo mokslinės idėjos perspektyvumą ir gauti naudingų patarimų, kaip ją plėtoti, įgyti patirties pristatant savo projektą viešai, taip pat – susipažinti su bendraamžių atliekamais tyrimais.
Lapkričio 22–23 dienomis parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Mokykla 2019“ dalyvaus laboratorija ant ratų MoMoLab. Joje vyks edukaciniai užsiėmimai mokiniams, norintiems plačiau pažinti mus supantį plika akimi nematomą mikroorganizmų pasaulį.
