Kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. Pirmosios vietos laimėtoju paskelbtas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokas Dominykas Laibakojis, konkurse pristatęs tyrimą „Kalcio naudojimas – galimybė sumažinti sausros keliamą stresą žemės ūkio augalams“ (darbo vadovė Vilma Baužienė, konsultantė Sigita Jurkonienė).
Matas Navickas – jaunasis tyrėjas, 2014 m. ES jaunųjų mokslininkų konkurse Varšuvoje apdovanotas trečiąja vieta – tai vienas aukščiausių įvertinimų Lietuvos istorijoje. Džiaugiamės, kad Matas sutiko pasikalbėti apie tai, ką veikia šiandien, kokią reikšmę jo gyvenime turėjo konkursas, ar tyrėjui lieka laiko kitiems pomėgiams ir ką jis patartų šiandien tik pradedantiems žengti mokslinio darbo keliu. Kviečiame skaityti!
Šiais metais konkursui pateikti 39 tiriamieji darbai. Iš jų baigiamajam etapui vertinimo komisija atrinko 14.
Į baigiamąjį etapą atrinktų darbų autoriai papildytus, pataisytus darbus turi atsiųsti iki kovo 19 d. 15 val.
Ar matėte, kaip maži vaikai gėrisi drugiais? Ne vienas jų svajoja drugį palaikyti rankoje. O kas bendro tarp drugio ir žmogaus? Jie abu vaikystėje pešasi. Tiesa, vaikai dažniau dėl žaislų, o drugio vikšrai – dėl maisto.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape kviečiami dalyvauti 12–20 metų mokiniai. Darbų registracija atrankiniam konkurso etapui vyks iki vasario 26 d. (registracija bus paskelbta iki sausio pabaigos). Baigiamajame etape, kuris vyks kovo 31–balandžio 2 dienomis nuotoliniu būdu, vertinimo komisijos atrinkti darbai turės būti pristatomi žodiniu pranešimu ir aptariami su ekspertais.
Metų pabaiga – geriausias metas kloti pamatus naujiems darbams, tad, kaip ir kasmet, jaunieji tyrėjai buvo pakviesti į Idėjų mugę pasitikrinti, ar jų planuojami tiriamieji darbai aktualūs. Šiemet mugei pristatyti 27 projektai. Mokinių tyrimai įvairūs – nuo natūralių, augalinių medžiagų tyrimų iki kovos su covid-19 priemonių paieškos.
Kviečiame skaityti straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie baltymų duomenų bazę www.pdbe.org.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi „Mokslininkų rūmai“ lapkričio 26, gruodžio 1 ir 8 dienomis kviečia 7–12 klasių mokinius, kurie domisi astronomija, ir jų mokytojus į nuotolines paskaitas: „Pasaulis iki gyvybės atsiradimo Žemėje”, „Visatos istorija”, „Džeimso Webbo kosminis teleskopas”. Reikalinga išankstinė registracija.
Galvoje sukasi mintis, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą? Pristatyk savo planuojamą tyrimą ir pasitikrink, ar Tavo projektas perspektyvus, Idėjų mugėje!
Savo planuojamo ar jau atliekamo tyrimo idėjos aprašą pateikti kviečiame 5–11 klasių mokinius.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ką rodo dirvožemio pH? Kuo jis svarbus? Atsakymus rasi šiame straipsnyje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Norėtum tirti miškus, o gal jau tuo ir užsiimi? Ieškok idėjų šiame straipsnyje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Įdomu, kodėl mokslininkai tiria miško nuokritas. Ypatingų priemonių šiems tyrimams nereikia, o įminti miško paslapčių galima net labai daug.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie programą duomenims rinkti “EpiCollect“. Pasidomėk, kaip ji gali būti naudinga rengiant tiriamąjį darbą.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Sužinok, kaip gali prisidėti prie mokslinių tyrimų, pvz., padėti mokslininkams surinkti duomenis ir juos analizuoti.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie vandens tyrimus.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Sauliumi Juodkaziu.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Vytautu Getaučiu.
Ruošiant tiriamąjį darbą siūlome pasinaudoti mokslinio darbo rengimo rekomendacijomis.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. Vytautu Balevičiumi.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. L. Kupčinsku.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su Nobelio premijos laureatu prof. Kariu B. Malisu.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Interviu su prof. V. Būda.
Straipsnis iš Jaunono tyrėjo lobyno. Interviu su astrofiziku Arūnu Kučinsku.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Šiame straipsnyje aprašomi moksliniai tyrimai sulaukė didelio susidomėjimo – jų autoriai buvo apdovanoti Šnobelio premija.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie Saulės dėmių tyrimus. Čia rasi patarimų, kaip pasiruošti ir atlikti šiuos tyrimus, sužinosi, kokių priemonių tau reikės.
Spalio 21 d. mobilioji laboratorija MoMoLab lankėsi Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje, o spalio 23 d. – Panevėžio r. Smilgių gimnazijoje.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Skaityk ir pasisemk idėjų savo tiriamąjam darbui.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ar ožkos turi atmintį? Kiek ilgai jos prisimena savo jauniklius? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasi perskaitęs straipsnį.
Spalio 15–16 dienomis mobilioji laboratorija MoMoLab lankėsi Elektrėnuose. Galmybę pagilinti tiriamojo darbo žinias turėjo Ąžuolyno progimnazijos ir Versmės gimnazijos mokiniai.
Kviečiame pasisemti idėjų tiriamiesiems darbams iš Jaunojo tyrėjo straipsnių lobyno. Šįkart priminsime straipsnį apie juodųjų strazdų elgesio pokyčius, kuriuos sukelia miesto triukšmas ir apšvietimas.
Įmink mįslę! Tinklus kaip žvejys ruošia, bet žuvies niekada negaudo. O štai ir kita mįslė. Rankų neturi, bet toli pasiekia. Be sparnų, bet skraido. Kas tai?
Ar esi kada nors leidęs strėlę iš lanko? O gal teko svaidyti akmenis iš laidynės? Turbūt pritarsi, kad pataikyti strėlę ar akmenį į taikinį ne taip jau paprasta, net jei tas taikinys ir didelis. O jei tai 4 mm dydžio vaisinė muselė? Nusprendei pasimokyti taiklumo? Gali pasikonsultuoti su vorais. Pasirodo, jie šios srities specialistai.
Svarstai, ką įdomaus nuveikti per šias atostogas? Vasara – tinkamas metas pažinti spalvingą vabalų pasaulį. Juk jų rasi kad ir kur bebūtum – ir prie jūros, ir pas senelius kaime. Nuo ko pradėti tyrimus?
Susižavėjote Hario Poterio neregimojo apsiausto stebuklingomis galimybėmis? Gal kilo noras ką nors panašaus sukurti ir patiems? Jaunasis tyrėjas gamtoje tikrai gali rasti idėjų, kaip slapstytis. Pavyzdžiui, ar domėjotės, kokie vabzdžiai gyvena jūsų kieme ar pievoje netoli namų?
Geriausiu darbu šiemet išrinktas Kauno „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokės Monikos Šiugždinytės tyrimas „E. coli filogenetinių grupių, išskirtų iš šunų ekskrementų, paplitimas Kauno mikrorajonuose ir jų keliamas pavojus“ (darbo vadovė Asta Jaruševičienė, konsultantas LSMU Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis).
Nerandi idėjos savo tiriamajam darbui? O ar jau skaitei straipsnį apie šunų gebėjimą užuosti šilumą? Turi puikią progą ne tik pasisemti idėjų, bet ir laimėti prizų. Skaityk, klausk ir ieškok atsakymų!
Apie tai, kad šunys turi gerą uoslę, žinoma jau seniai. O kad šunys užuodžia ne tik kvapus, bet ir šilumą, neseniai paskelbė Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje dirbančių mokslininkų komanda. Kuo ypatingas šuns nosies galiukas? Jis yra drėgnas, neapaugęs kailiu ir šaltas – žemesnės temperatūros nei visos kitos galvos sritys. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šunims šaltas nosies galiukas reikalingas „užuosti“ šilumą.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas vyks nuotoliniu būdu gegužės 21–22 d.
