Naujienos


Rugsėjo 17 d. prasideda ES jaunųjų mokslininkų konkursas (European Union contest for young scientists – EUCYS). Konkurse Lietuvai atstovaus Kauno „Saulės“ gimnazijos absolventė, VU medicinos fakulteto studentė Monika Šiugždinytė ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos absolventas, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto studentas Dominykas Laibakojis.
Žmones gamtos garsai lydėjo visais laikais, tačiau juos moksliškai tirti pradėta tik XX a. viduryje. Tik pagalvokite, kaip sunku buvo iki atsirandant garsų įrašymo technologijoms knygoje ar straipsnyje žodžiais aprašyti paukščių balsus, kad skaitytojas galėtų juos atpažinti ir palyginti su kitais! Kas yra spektrogramos, kam jos naudojamos ir kaip jūs galite prisidėti prie bioakustikos srities tyrimų, plačiau skaitykite šiame straipsnyje!
Pažinti kito individo emocijas labai svarbu – tai padeda priimti teisingą sprendimą, kaip elgtis gyvybiškai svarbiose situacijose. Šis gebėjimas svarbus ir žmonėms, ir gyvūnams. Pastariesiems gal net svarbesnis – juk jie turi surasti partnerį, įkurti namus, ieškoti maisto, užauginti jauniklius aplinkoje, kurioje tyko daugybė pavojų. Dažniausiai vienas kito nuotaiką perpranta tos pačios rūšies gyvūnai. Tačiau paaiškėjo, kad šunys ypatingi – jie skiria ne tik šunų, bet ir žmonių emocijas.
Tarptautinė gamtos tyrimų savaitė – išskirtinis renginys, suburiantis jaunuosius tyrėjus iš visos Europos. Šveicarijos Alpėse susirinkę mokiniai renka medžiagą tiriamiesiems darbams, rengia aprašus, mokosi atliktus tyrimus pristatyti auditorijai. Šiemet ESJMK konkurso organizatoriai keliauti į Šveicariją pakvietė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinę Gabrielę Strodomskytę. Gabrielė savo įspūdžiais dalijasi su Jaunojo tyrėjo skaitytojais.
Pažaiskime žaidimą – kuo greičiau atsakykite į klausimus ir, jei paaiškės, kad ne į visus juos žinote atsakymus, būtinai skaitykite toliau. Ar visi paukščiai suka lizdus? Kodėl stručiai Struthio camelus deda baltus kiaušinius? Kokių spalvų būna vištų kiaušiniai?
Švelnėjant karantino reikalavimams atsinaujino ir mobiliosios laboratorijos „MoMoLab“ kelionės po Lietuvos mokyklas. Projektu „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ siekiama sudaryti sąlygas vaikams, ypač besimokantiems regionų mokyklose, susipažinti su modernia moksline įranga ir įgyti tiriamojo darbo žinių. Viena jo dalių ir yra „MoMoLab“ vizitai.
Šiuo metu apie 60 proc. Žemės gyventojų gyvena miestuose. Panašu, kad šis skaičius gali didėti. Plečiantis miestams kinta ne tik mūsų planetos kraštovaizdis, bet ir biologinė įvairovė. Žmonių kaimynystėje išmokę gyventi paukščiai turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Juos ypač veikia triukšmas, dirbtinis apšvietimas ir žaliųjų erdvių mažėjimas.
Kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. Pirmosios vietos laimėtoju paskelbtas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktokas Dominykas Laibakojis, konkurse pristatęs tyrimą „Kalcio naudojimas – galimybė sumažinti sausros keliamą stresą žemės ūkio augalams“ (darbo vadovė Vilma Baužienė, konsultantė Sigita Jurkonienė).
Matas Navickas – jaunasis tyrėjas, 2014 m. ES jaunųjų mokslininkų konkurse Varšuvoje apdovanotas trečiąja vieta – tai vienas aukščiausių įvertinimų Lietuvos istorijoje. Džiaugiamės, kad Matas sutiko pasikalbėti apie tai, ką veikia šiandien, kokią reikšmę jo gyvenime turėjo konkursas, ar tyrėjui lieka laiko kitiems pomėgiams ir ką jis patartų šiandien tik pradedantiems žengti mokslinio darbo keliu. Kviečiame skaityti!
Ar matėte, kaip maži vaikai gėrisi drugiais? Ne vienas jų svajoja drugį palaikyti rankoje. O kas bendro tarp drugio ir žmogaus? Jie abu vaikystėje pešasi. Tiesa, vaikai dažniau dėl žaislų, o drugio vikšrai – dėl maisto.
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape kviečiami dalyvauti 12–20 metų mokiniai. Darbų registracija atrankiniam konkurso etapui vyks iki vasario 26 d. (registracija bus paskelbta iki sausio pabaigos). Baigiamajame etape, kuris vyks kovo 31–balandžio 2 dienomis nuotoliniu būdu, vertinimo komisijos atrinkti darbai turės būti pristatomi žodiniu pranešimu ir aptariami su ekspertais.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Lietuvos mokslų akademijos skyriumi „Mokslininkų rūmai“ lapkričio 26, gruodžio 1 ir 8 dienomis kviečia 7–12 klasių mokinius, kurie domisi astronomija, ir jų mokytojus į nuotolines paskaitas: „Pasaulis iki gyvybės atsiradimo Žemėje”, „Visatos istorija”, „Džeimso Webbo kosminis teleskopas”. Reikalinga išankstinė registracija.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Įdomu, kodėl mokslininkai tiria miško nuokritas. Ypatingų priemonių šiems tyrimams nereikia, o įminti miško paslapčių galima net labai daug.
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno apie Saulės dėmių tyrimus. Čia rasi patarimų, kaip pasiruošti ir atlikti šiuos tyrimus, sužinosi, kokių priemonių tau reikės.
Pristatome straipsnį iš Jaunojo tyrėjo lobyno. Ar ožkos turi atmintį? Kiek ilgai jos prisimena savo jauniklius? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasi perskaitęs straipsnį.
Ar esi kada nors leidęs strėlę iš lanko? O gal teko svaidyti akmenis iš laidynės? Turbūt pritarsi, kad pataikyti strėlę ar akmenį į taikinį ne taip jau paprasta, net jei tas taikinys ir didelis. O jei tai 4 mm dydžio vaisinė muselė? Nusprendei pasimokyti taiklumo? Gali pasikonsultuoti su vorais. Pasirodo, jie šios srities specialistai.
Svarstai, ką įdomaus nuveikti per šias atostogas? Vasara – tinkamas metas pažinti spalvingą vabalų pasaulį. Juk jų rasi kad ir kur bebūtum – ir prie jūros, ir pas senelius kaime. Nuo ko pradėti tyrimus?
Susižavėjote Hario Poterio neregimojo apsiausto stebuklingomis galimybėmis? Gal kilo noras ką nors panašaus sukurti ir patiems? Jaunasis tyrėjas gamtoje tikrai gali rasti idėjų, kaip slapstytis. Pavyzdžiui, ar domėjotės, kokie vabzdžiai gyvena jūsų kieme ar pievoje netoli namų?
Geriausiu darbu šiemet išrinktas Kauno „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokės Monikos Šiugždinytės tyrimas „E. coli filogenetinių grupių, išskirtų iš šunų ekskrementų, paplitimas Kauno mikrorajonuose ir jų keliamas pavojus“ (darbo vadovė Asta Jaruševičienė, konsultantas LSMU Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis).
Nerandi idėjos savo tiriamajam darbui? O ar jau skaitei straipsnį apie šunų gebėjimą užuosti šilumą? Turi puikią progą ne tik pasisemti idėjų, bet ir laimėti prizų. Skaityk, klausk ir ieškok atsakymų!
Apie tai, kad šunys turi gerą uoslę, žinoma jau seniai. O kad šunys užuodžia ne tik kvapus, bet ir šilumą, neseniai paskelbė Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje dirbančių mokslininkų komanda. Kuo ypatingas šuns nosies galiukas? Jis yra drėgnas, neapaugęs kailiu ir šaltas – žemesnės temperatūros nei visos kitos galvos sritys. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šunims šaltas nosies galiukas reikalingas „užuosti“ šilumą.
Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongresas (angl. European Congress of Clinical Microbiology and Infectious Diseases, ECCMID) neseniai išleido savo prestižinį „30 under 30“ sąrašą, kuriame skelbiami geriausi viso pasaulio talentai, dirbantys su bakterinių ir infekcinių ligų tyrimais. Šiais metais į jį pateko ir buvęs jaunasis tyrėjas, ES jaunųjų mokslininkų konkurso (EUCYS) 2011 m. pirmosios vietos laimėtojas Povilas Kavaliauskas. Didžiuojamės ir sveikiname!
Jau tapo tradicija, kad vasario mėnesį jauni, iniciatyvūs ir mokslu besidomintys žmonės iš viso pasaulio susirenka į Tarptautinį Šveicarijos talentų forumą (angl. International Swiss Talent Forum – ISTF). Šiemet forume dalyvavo 70 jaunųjų tyrėjų iš Kanados, Šveicarijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Taivano, Singapūro ir kitų valstybių. Keturias dienas jaunieji tyrėjai, padedami ekspertų, ieško aktualiausių pasaulio problemų sprendimų būdų. Šių metų forumo tema – „Pasaulio maistas“.
Lapkričio 22 d. jaunieji tyrėjai rinkosi į parodų ir konferencijų centrą Litexpo – čia parodos „Mokykla 2019“ metu vyko mokinių tiriamųjų darbų idėjų mugė. Šis jau tradiciniu tapęs renginys – puiki galimybė pasitikrinti savo mokslinės idėjos perspektyvumą ir gauti naudingų patarimų, kaip ją plėtoti, įgyti patirties pristatant savo projektą viešai, taip pat – susipažinti su bendraamžių atliekamais tyrimais.