Ką šiandien tiria chemikai?
Chemija šiandien glaudžiai susijusi su kitomis mokslo kryptimis. Pavyzdžiui, aš ir mano kolegos iš KTU Organinės chemijos katedros kurdami organinius fotopuslaidininkius neapsieiname be fizikų pagalbos. Jie tiria mūsų susintetintų naujų medžiagų elektrines savybes. Jei medžiaga nepasižymi reikiamomis savybėmis, pagal fizikų pateiktus rezultatus galime pasukti sintezės kelią kita linkme. Lietuvoje tik mūsų katedroje rengiami naftos chemijos specialistai, joje taip pat sintetinamos medžiagos, skirtos farmacijos pramonei. Kita tyrėjų grupė kuria žemės ūkyje naudojamas biologiškai aktyvias medžiagas – augimo reguliatorius. Šie tyrimai trunka ilgai ir yra sudėtingi, bet mūsų chemikai yra pasiekę gerų rezultatų. Chemija glaudžiai siejasi ir su šalyje sparčiai populiarėjančia biotechnologija.
KTU Cheminės
technologijos fakulteto organinės chemijos katedros organinių
fotopuslaidininkių tyrimų grupė. Nuotrauka iš prof. V. Getaučio asmeninio
albumo
O studentai KTU gali rinktis pramoninės biotechnologijos studijas. Ir tai tik tematikos, kur dirba organinės chemijos specialistai. Yra gausus būrys chemikų, dirbančių neorganinės chemijos srityje. Kitos visiems gerai žinomos chemijos šakos – trąšų ir polimerų chemija. Sparčiai didėjant vartojimui išryškėjo kai kurių chemijos pramonės produktų, pavyzdžiui, polietileno maišelių, žala aplinkai ir žmogui. Todėl mokslininkai šiandien eina naujų ieškojimų keliu, pvz., kuriami polimerai iš natūralių, gamtoje suyrančių monomerų. Tačiau chemijos pramonės žala – ne tik chemikų, bet ir visuomenės problema. Jei žmonės mažiau vartotų, atsakingai rūšiuotų antrines žaliavas, rūpintųsi aplinkos apsauga, tada ir chemijos pramonė mažiau jai pakenktų.
Nuotrauka iš prof.
V. Getaučio asmeninio albumo
Kokia chemijos mokslo ateitis?
Manau, kad
pagrindinė šių dienų chemijos mokslo užduotis – nekenkti gamtai. Taigi,
ateities mokslas – aplinkai nekenksminga organinė chemija ir energiją
taupančios technologijos, išmaniosios medžiagos. Kitos perspektyvios sritys,
kuriose dirba chemikai – medicina ir farmacija. Garsios Europos ir JAV
optoelektronikos įmonės sparčiai persiorientuoja į medicinos pramonę. Naudojant
išmaniąsias medžiagas kuriami puslaidininkiai, jutikliai, optoelektronikos
prietaisai, medicinos diagnostikos įranga. Tai produkcija, kurios poreikis
ateityje dar labiau didės. Žinoma, išliks ir tradicinė chemijos pramonė. Yra
šalių, kur žemės ūkis menkai išvystytas, žemė ne tokia derlinga ir be trąšų
neįmanoma išsiversti, o su kai kuriais kenkėjais ir ligomis galima veiksmingai
kovoti tik cheminėmis priemonėmis.
Kaip Jūs tapote mokslininku? Kodėl pasirinkote chemiją?
Tapti mokslininku
neplanavau. Mokykloje gerai sekėsi visi mokslai – ir tikslieji, ir
humanitariniai. Paskutiniais metais mokykloje dar nebuvau nusprendęs, ką
studijuosiu, tik galvojau rinktis studijas, kur nereikės mokytis rusų kalbos ir
chemijos. Tačiau atsitiko taip, kad įstojau būtent ten, kur chemija buvo
svarbiausia disciplina – Kauno politechnikos institute (dabar KTU) studijavau
tekstilinių medžiagų apdailą. Pasirodo, tai buvo didysis mano gyvenimo šansas.
Būdamas pirmakursis sutikau profesorių Stasį Kutkevičių, kuris mane pakvietė
dirbti į savo laboratoriją. Jo atsidavimas mokslui ir gebėjimas sudominti
prisidėjo prie mano apsisprendimo tapti mokslininku. Taigi taip, pusiau
atsitiktinai, ir prasidėjo mano mokslinė karjera. Žinoma, geriau būtų buvę studijas
planuoti ir joms ruoštis, nes turėjau chemijos žinių spragų. Tačiau jau pirmame
kurse ėmęsis mokslinio darbo greitai tas spragas užpildžiau. Studijų metais
visą laisvą laiką leidau laboratorijoje. Šiandien dėl tokio pasirinkimo labai
džiaugiuosi, nes mokslinė veikla greitai tapo ir mano darbu, ir pomėgiu.
Nuotrauka iš prof.
V. Getaučio asmeninio albumo
Ar turite kitų pomėgių? Ką veikiate laisvalaikiu?
Nors labai mėgstu
savo darbą, kartais laisvo laiko norėtųsi daugiau. Laisvalaikį leidžiu su šeima.
Su žmona auginame du vaikus: sūnus Juozas Vilniaus universitete studijuoja
taikomąją fiziką, dukra Augustė vienuoliktokė. Gyvename netoli Ąžuolyno ir
Panemunės šilo, todėl mėgstamiausias mūsų šeimos užsiėmimas – važinėjimasis
dviračiais. Jei važiuojame į pajūrį, būtinai imame ir dviračius. Anksčiau
žaidžiau badmintoną, o pastaruoju metu pamėgau bėgioti. Taip pat patinka
klasikinė muzika.
Grįžkime prie Jūsų darbo. Papasakokite apie savo tyrimus. Kuri mokslinio
darbo dalis Jums labiausiai patinka?
Mano tyrimų sritis
– organinė optoelektronika, organiniai fotopuslaidininkiai. Su kolegomis
sintetiname naujus organinius junginius, kurie gerai sugeria ar spinduliuoja
šviesą ir perneša krūvininkus – daleles, lemiančias elektrinį laidumą. Mūsų
moksliniai tyrimai padeda kurti modernias, energiją taupančias technologijas,
naudojamas įvairių prietaisų, su kuriais susiduriame kasdien, kūrimui: nuo
mobiliojo telefono ar paprasčiausio lazerinio spausdintuvo iki moderniausių
saulės baterijų, šviesos diodų technologija sukurtų televizorių. Kuriame
išmaniąsias medžiagas, kurių, palyginti su įprastomis cheminėmis medžiagomis,
reikia labai mažo kiekio. Joms sukurti reikia kur kas mažiau išteklių, bet daug
daugiau mąstymo.
Įdomiausia
mokslinio darbo dalis – gautų duomenų analizė. Mane žavi moksliniam darbui
būdingas netikėtumas. Pavyzdžiui, būna taip: sintetinome junginį pagal numatytą
planą, o gavome kitokius rezultatus, nei tikėjomės. Tada imame mąstyti, kodėl
taip nutiko. Jaučiu pasitenkinimą, kai paskelbiame straipsnį gerame mokslo
žurnale ir jį cituoja kiti tyrėjai, kai bendradarbiauti pakviečia garsios
įmonės.
Dėstote universitete. Kas šiame darbe Jums labiausiai patinka?
Labai džiugina, kai
studentai supranta, išmoksta dėstomą dalyką. Smagu, kai jie baigę studijas
parašo ir padėkoja už patikusias ir vėliau pravertusias paskaitas.
Ar sunku studijuoti chemiją?
Chemija – nelengvas
mokslas. Jei studentas praleido paskaitą, jam neužteks nusikopijuoti konspektų,
nes laboratorinius darbus vis tiek turės padaryti. Dėstau keletą dalykų, todėl
žinau, kad praleidus bent vieną spektrinės analizės ar organinių junginių
spektroskopijos paskaitą, ypač pratybas, atsiranda spraga, kuriai užpildyti
neužteka vien tik paskaityti vadovėlį. Studentams reikia parodyti uždavinių
sprendimo būdus, nes jų neįmanoma išmokti iš vadovėlių, tam reikia praktikos.
Svarbus ir loginis mąstymas – perpratus tam tikrus sprendimo metodus, daugelį dalykų
galima išmąstyti.
Profesoriaus
mokiniai dr. Simona Urnikaitė ir dr. Tadas Malinauskas tiria organinius
dažiklius saulės elementams. Nuotrauka iš prof. V. Getaučio asmeninio albumo
O kokį darbą dirba chemijos studijų absolventai?
Mūsų studentai įgyja gerą išsilavinimą, nemažai jų doktorantūros ar magistrantūros studijas tęsia svetur. Žinoma, gaila kad gabūs studentai išvyksta, tačiau reikia tikėtis, kad pasitobulinę geriausiose Europos laboratorijose, jie grįš į Lietuvą. Štai vienas mano labai gabus ir darbštus magistrantas Šveicarijoje atliko praktiką mokslinėje grupėje, kurios nariai – vieni iš saulės elementų išradėjų. Šiam studentui labai gerai sekėsi, todėl jam pasiūlė pasilikti doktorantūros studijoms. Toks pasiūlymas – puikus pradedančio mokslininko įvertinimas. Kita vertus, dabar mūsų šalies universitetuose yra ne prastesnė, nei garsiuose Vakarų universitetuose, moderni moksliniam darbui reikalinga įranga. Nors doktoranto stipendija nėra didelė, yra galimybių gauti papildomą piniginę paramą iš Lietuvos mokslo tarybos, sudaromos puikios sąlygos stažuotis svetur. Dalis absolventų po doktorantūros studijų lieka dirbti universitete, kiti išvyksta podoktorantūros studijų, įsidarbina įvairiose įmonėse, pavyzdžiui, farmacijos įmonėse „Sanitas“, „Aconitum“, moderniosios biotechnologijos įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“, didžiosiose Lietuvos įmonėse „NEO Group“, „Mažeikių nafta“, „Achema“, „Klaipėdos nafta“. Baigus chemijos studijas tikrai galima rasti savo nišą.
Kokiomis savybėmis, Jūsų nuomone, turi pasižymėti mokslininkas?
Svarbiausia
darbštumas, noras mokytis. Padeda ir charizma. Mokslininkai tikrai nėra pilkos
asmenybės. Jie išskirtiniai, įdomūs žmonės. Toks buvo ir mano vadovas prof. S.
Kutkevičius, išugdęs kelias dešimtis mokslininkų chemikų.
Kaip rasti idėją moksliniam darbui?
Tai labai priklauso
nuo žmogaus noro domėtis. Yra mokinių, kurie ateina į universitetuose rengiamas
studentų darbų parodas. Jie stebi, analizuoja, kartai net patys pristato savo
idėjas. Rasti idėją dažnai padeda vyresnių kolegų patarimai. Ką patarčiau aš?
Štai, pavyzdžiui, saulės elementai – sparčiai populiarėjanti mokslinių tyrimų
sritis. Daug dėmesio skiriama organinių medžiagų taikymui saulės elementų
gamybai. Įdomu būtų saulės elementų celėse išbandyti dažiklius, gautus iš uogų,
daržovių, įvairių augalų. Tai gali būti idėja moksliniam darbui. Tema aktuali,
o tyrimus galima atlikti naudojant paprastas priemones.
Ką patartumėte, ko palinkėtumėte mokiniams – jauniesiems tyrėjams?
Jei mokinys nori
tapti mokslininku, mokslu reikėtų pradėti domėtis jau mokykloje. Jei yra
galimybių apsilankyti laboratorijoje, būtinai reikėtų tuo pasinaudoti ir
pasižiūrėti, kaip dirba mokslininkai. Padėti mokiniui gali mokytojai, daug
informacijos galima rasti internete. Labai naudingas dalykas – Idėjų mugė,
įvairūs mokslinių darbų konkursai. Ypač naudingas Europos Sąjungos jaunųjų
mokslininkų konkursas, kurio metu mokiniai gali įgyti neįkainojamos patirties,
susipažinti su naujais žmonėmis, pabendrauti su mokslininkais. O bendrauti su
jais labai naudinga – tai leidžia pajusti, kas vyksta mokslo kalvėje.
Jaunojo tyrėjo nuotrauka
Ačiū už pokalbį!
Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno (paskelbtas 2013 m. spalio 30 d.).
