Viso pasaulio laboratorijose naudojamu PGR metodu galima padauginti DNR segmentus in vitro. PGR pasitelkiama atliekant molekulinius biologinius tyrimus, kuriais diagnozuojamos infekcinės, genetinės, onkologinės ligos, biotechnologijų tyrimams, kriminalistikoje, farmacijoje ir kitose srityse. PGR atvėrė kelius genų inžinerijos plėtrai, davė pradžią paleobiologijai.

Ko reikia norint tapti Nobelio premijos laureatu?

Manau, Nobelio premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai turi apčiuopiamą naudą, keičia pasaulį. Man premija buvo skirta už išradimą, kuris buvo ir yra naudingas daugybei žmonių. Polimerazinės grandininės reakcijos metodas paveikė daugybę mokslo sričių. Jis šiandien taikomas atliekant įvairius genetinius tyrimus, tiriant nusikaltimus, analizuojant Žemės istoriją.

Pamenu, tą naktį, kai kilo mintis nukopijuoti DNR ištiesinus ir atskyrus jos grandines naudojant polimerazes, pasakiau savo merginai, kad tai pakeis pasaulį, ir paklausiau, kodėl už tai neturėtų būti skirta Nobelio premija. O ji atsakė: „Manau, tikrai būtum jos vertas“. Šis spėjimas buvo lyg ir pokštas, bet iš tiesų maniau, kad jei šis metodas pasitvirtins, gausiu Nobelio premiją. Vėliau atlikus daugybę įvairių bandymų PGR davė pradžią naujiems tyrimams, netgi naujoms mokslo kryptims, o man buvo skirta Nobelio premija.

Kaip po to pasikeitė Jūsų gyvenimas?

Nobelio premija man atidarė daugybę durų. Nebebuvau laikomas eiliniu mokslininku, galėjau lengviau įgyvendinti savo mokslines idėjas, rasti žmonių ir organizacijų, galinčių finansuoti tyrimus. Žinoma, Nobelio premija – ne tik džiugus pasiekimas, bet ir didelė atsakomybė, tačiau ji padėjo man tobulėti.

Ką Jums reiškia būti mokslininku?

Mokslinis darbas – visas mano gyvenimas. Norėjau būti mokslininku nuo pat vaikystės, kai gaudydavau ir tyrinėdavau varles, konstruodavau raketų modelius. Būti mokslininku – reiškia daryti tai, kas patinka, ir keisti pasaulį.

O jei nebūtumėte mokslininku...

Be abejonės, būčiau rašytoju. Rašyčiau mokslinės fantastikos knygas. Tačiau knygos rašymui reikia stiprių emocijų. Tą supratau rašydamas autobiografinę knygą „Šokant nuogam minčių lauke“ (angl. Dancing naked in the mind field).

O kokia Jūsų mėgstamiausia knyga?

 Vienos negalėčiau išskirti. Pastaruoju metu atradau ne profesinės literatūros skaitymo malonumą, labai pamėgau mokslinę fantastiką... Anksčiau visą laiką skirdavau daugiausia fizikos, biologijos, chemijos sričių mokslinei literatūrai.

Ką patartumėte jauniesiems mokslininkams?

Svarbiausia nebijoti eksperimentuoti, išbandyti įvairias mokslo sritis ir taip surasti tą, kuri tau iš tiesų įdomi. O tada kelti klausimus: kuo tai gali būti naudinga, ką tavo tyrimai duos ir kur nuves? Kitas labai svarbus dalykas – kritinis vertinimas. Kartais reikia nebijoti kritiškai pažiūrėti net į tuos dalykus, kurie laikomi patvirtintais ir nediskutuotinais.

Kaip Jūs pasirinkote savo tyrimų sritį?

 Mano kelias prasidėjo nuo domėjimosi kosmologija, astrofizika. Visą gyvenimą mane supo gamta, nuolat kildavo klausimų, kas, kaip ir kodėl vyksta aplink mane, todėl daug skaičiau, ieškojau į juos atsakymų. Tačiau, kai atėjo laikas rinktis studijas, savęs paklausiau, ką astrofizikos studijos man duos, ar tai tikrai geriausias pasirinkimas, kas, galų gale, padengs studijų išlaidas ir finansuos būsimus mano tyrimus. Šie svarstymai paskatino visgi rinktis chemijos studijas, o vėliau – medicinos krypties tyrimus, nes medicina visada aktuali ir yra be galo įdomi. Domėjausi DNR tyrimais, jų sąsajomis su paleontologija, bet kiekviename žingsnyje klausiau savęs, kuo šie tyrimai bus naudingi, ką naujo galėsiu pasakyti ir sukurti. Žinoma, neužtenka domėtis, moksliniams tyrimams reikia daug pinigų, todėl šiandieniniame pasaulyje reikia ieškoti pusiausvyros tarp to, kas tau pačiam įdomu, ir tarp to, kas naudinga visuomenei. Štai kaip ėmiausi genetinių, o vėliau ir infekcinių ligų tyrimų.

Ką veikiate, tyrinėjate šiuo metu?

Šiuo metu ieškau naujų infekcinių ligų gydymo metodų. Manau, kad nuo daugumos infekcinių ligų gali būti gydoma ne antibiotikais, kaip yra dabar, o aktyvinant organizmo imuninę sistemą. Dirbu Ouklando tyrimų instituto (Children’s Hospital at Oakland Research Institute) vaikų ligoninėje. Taip pat daug keliauju po pasaulį, skaitau paskaitas, dalijuosi patirtimi.

 Ačiū už pokalbį!

Jaunojo tyrėjo nuotraukos

Straipsnis iš Jaunojo tyrėjo lobyno (paskelbtas 2014 m. lapkričio 13 d.).