Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant kalnų biologinę įvairovę – tokia išskirtinė patirtis teko ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo trečiosios vietos ir specialiojo prizo laimėtojai Viltei Butkevičiūtei, Kauno tvirtovės VII forto mokinei. Viltė pasidalino įspūdžiais iš Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės (angl. International Wildlife Research Week).
Kaip sekėsi mokslinėje stovykloje Šveicarijoje, ką veikėte, kokius tyrimus atlikote?
Sekėsi gerai, susiradau daug naujų draugų ir labai tuo džiaugiuosi.
Tyrimų savaitė prasidėjo nuo didžiojo žygio: visi 24 šiemetinės savaitės dalyviai kartu su gidais ėjome į 20 km žygį po kalnus netoli Italijos sienos.
Kitas tris dienas, pasiskirstę į aštuonias grupes, rinkome tyrimų duomenis. Mano grupė kartu su gidais atlikti savo tyrimo keliaudavome į pievas.
Vėliau savo atliktą tiriamąjį darbą turėjome aprašyti ir pristatyti publikai, kurią sudarė mokiniai iš kitų grupių, jų artimieji bei tyrimų savaitės projekto atstovas.
Papasakok plačiau apie tavo grupės atliktą tyrimą.
Grupės, kuriai priklausiau aš ir dar dvi mokinės iš Šveicarijos, tiriamojo darbo tema buvo apie augalus: aiškinomės, koks yra žemės naudojimo intensyvumo poveikis augalų rūšių turtingumui Šveicarijos Val Müstair regione.
Pirmiausiai mūsų gidas supažindino mus su įvairiomis augalų rūšimis, pamokė, kaip atskirti skirtingas rūšis, žoles nuo žolelių, padėjo įvardinti skirtingas smilgų rūšis, papasakojo apie gėles ir žiedus.
Pagal tyrimo metodiką, turėjome pasirinkti 25 kv.m. plotą 12-oje pievų ir ganyklų, surinkti ten kiek įmanoma daugiau skirtingų rūšių augalų ir juos identifikuoti naudodamiesi dviem IT programomis, iš kurių viena mokama, kita nemokama. Vienas iš projekto uždavinių taip pat buvo įvertinti, kuri iš tų programų veikia geriau.
Pievos ir ganyklos tyrimui buvo atrinktos pagal tai, koks jose buvo žemės naudojimo intensyvumas, ar jos buvo treštos, ar ne, ar ten ganėsi karvės, ar žolė buvo pjaunama ir pan. Remdamiesi šiais duomenimis, mes turėjome atlikti duomenų analizę ir aprašyti visą projektą.
Kokios tyrimo išvados?
Kuo žemė naudojama intensyviau, – kuo daugiau tręšiama, dažniau pjaunama, – tuo mažesnis joje augančių augalų rūšių turtingumas, t.y. nors pati augalija ten auga geriau, žolės būna aukštesnės, bet rūšių aptinkama gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, netręštose, sausose vietovėse.
Kokių šalių mokiniai dalyvavo stovykloje? Kokia kitų dalyvių tiriamojo darbo patirtis?
Dauguma šiemetinės savaitės dalyvių buvo iš Šveicarijos, taip pat dalyvavo mokiniai iš Švedijos, Nyderlandų, Italijos, Bulgarijos, Vokietijos.
Prieš atvažiuodami galėjome iš anksto pasirinkti tyrimo temą, susidėlioti prioritetus, kuriame projekte labiausiai norime dalyvauti.
Dauguma dalyvių buvo patenkinti, nes gavo būtent tą projektą, kurį buvo pasirinkę.
Skirtingos tyrimų grupės per savaitę, praleistą Alpėse, įgijo skirtingos patirties.
Pavyzdžiui, mano grupei nakvoti kalnuose neteko, bet porai kitų grupių reikėjo tą padaryti, nes toks buvo jų tyrimas.
Kitos grupės traukė į ilgus žygius po kalnus, ko mes nedarėme.
Nors mūsų grupės darbas fiziškai buvo vienas iš lengvesnių, tačiau jį buvo bene sudėtingiausia aprašyti, suformuluoti išvadas, atlikti duomenų analizę.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad visi savaitės dalyviai atrodė tikrai laimingi, patenkinti savo darbu ir įgyta patirtimi.
Kas labiausiai patiko tyrimų savaitėje?
Labai patiko maistas, jis buvo tikrai skanus, įvairus, buvo galima paragauti daug šveicariškų patiekalų. Visą savaitę valgėme vegetariškus patiekalus, išskyrus paskutinę dieną, kai kepėme barbekiu.
Mus maitino patyrę ir savo darbui atsidavę virtuvės šefai.
Tap pat labai gerą įspūdį paliko gidai: jauni, atviri, bendraujantys su mokiniais kaip su lygiais.
Kokių naujų žinių ir patirties įgijai ir kur galėsi tai panaudoti?
Žinių, įgytų dirbant Šveicarijos pievose, greičiausiai nepritaikysiu savo ateities darbe, tačiau vis tiek labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pabandyti kažką naujo.
Labai naudingas, nors ir nelengvas, buvo projekto rašymas.
Kaip žinia, literatūros nagrinėjimas ir projekto rašymas nėra viena linksmiausių mokslinio darbo dalių, – daugumai labiausiai patinka laboratorinė, o ne rašymo dalis.
Iš savo gido išmokau, kaip reikia pradėti rašyti, į ką reikia atkreipt dėmesį, kokios yra gairės ir kaip tą rašymą užbaigti anksčiau.
Manau, šias žinias galėsiu panaudoti toliau rašydama savo tiriamąjį darbą „Mėlyną šviesą emituojančių diodų sintezės kelio paieška ir jos atlikimas naudojant „Synthia“ (dirbtinis intelektas)“ ir dėka jų man rašyti bus daug lengviau nei iki šiol.
Kaip susidomėjai mokslu ir kuo tave sudomino tiriamasis darbas?
Turbūt tai buvo lemtis. Į Kauno tvirtovės VII fortą, kuriame vyksta neformalūs gamtos mokslų užsiėmimai mokiniams, patekau ne šiaip sau: kai buvau šeštokė, tėtis mane užregistravo į ten vykstantį būrelį tiesiog pabandyti, mat nuo pat mažens domėjausi mokslu ir man labai patiko tikslieji mokslai.
Tiriamojo darbo, už kurį laimėjau trečią vietą šiemetiniame ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape, taip pat neatsirado iš niekur.
Mano darbo vadovės Martos Marčiulionytės kursiokas atliko darbą panašia tema ir mums atsirado galimybė padirbėti su retrosintezės programa, kuri vadinasi „Synthia“. Tai ir lėmė, jog nusprendėme daryti tiriamąjį darbą būtent šia tema.
Man ji labai įdomi, nes tai yra organinė chemija, sintezė, kuri man labai patinka, instrumentinė analizė. Šis mano tiriamasis darbas apima viską, ko du metus mokiausi Kauno tvirtovės VII forte.
Darbas dar nebaigtas. Kai dalyvavau šiemetiniame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, buvau susintetinusi dar tik 1-ą molekulę iš 4-ių.
Šiuo metu tęsiu savo projektą ir, jei jis bus sėkmingas, labai tikiuosi kitais metais laimėti pirmąją vietą Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkurse ir išvykti į europinio konkurso finalą.
Tavo ateities planai? Gal juos sieji su mokslu?
Taip, žinoma. Kitąmet Kauno „Saulės“ gimnazijoje baigusi 12-ą klasę planuoju stoti studijuoti taikomąją chemiją Kauno technologijos universitete.
