Tarptautinis Šveicarijos talentų forumas kasmet suburia talentingiausius jaunus žmones iš įvairių pasaulio šalių. Forume ieškoma būdų spręsti aktualiausias pasaulio problemas, į tų sprendimų paieškas įtraukiant ne tik įvairių sričių ekspertus bei mokslininkus, bet ir jaunimą.
Šių metų forumo tema „Kuriant naują atsparesnę visuomenę“ (angl. „Building a new resilient society“) apėmė įvairiausias sritis – nuo emocinio atsparumo iki klimato kaitos įtakos visuomenės atsparumui. Lietuvai renginyje atstovavo ES jaunųjų mokslininkų konkurso pirmosios vietos laimėtojas, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos absolventas Lukas Bliūdžius.
Lukas pasidalino, kokių įspūdžių parsivežė iš Šveicarijos ir kokias konkrečias problemas sprendė Tarptautinio Šveicarijos talentų forumo dalyviai.
Papasakok apie forumą – kaip vyko darbas, iš kokių šalių atvyko ISTF dalyviai?
Forume dalyvavo 70 žmonių: pusę jų sudarė šveicarai, kiti atvyko iš Baltijos šalių, Vengrijos, Sakartvelo, Švedijos, Taivano, Singapūro, Izraelio ir kt. Dirbdami komandomis dalyviai turėjo sukurti ir pristatyti sprendimus forumo organizatorių iškeltoms problemoms ir iššūkiams spręsti.
Darbas apėmė idėjų generavimą, jų pagrindimą, mokslinių šaltinių paiešką. Dirbant buvo itin svarbu mokėti kritiškai vertinti savo ir kitų idėjas bei pasiūlymus, argumentuoti, bendradarbiauti.
Kas labiausiai patiko?
Pažintys su kitais dalyviais. Buvo įdomu susipažinti ir bendradarbiauti su įvairių kultūrų, skirtingomis asmeninėmis savybėmis pasižyminčiais žmonėmis, išgirsti jų istorijas, pažinti jų požiūrį į mokslą ir ateities perspektyvas.
Aptarkime forumo temą – visuomenės atsparumo didinimą. Šiandieninis pasaulis kupinas iššūkių ir nežinia, kas dar laukia ateityje. Kaip forume buvo apibrėžiamas visuomenės atsparumas? Kokie probleminiai klausimai buvo keliami ir kokių būdų juos spręsti pateikė forumo dalyviai?
Forume akcentuota, jog atsparumas – tai visuomenės gebėjimas kuo efektyviau atsilaikyti ir atsigauti reaguojant į neigiamus ir dažnai nenuspėjamus išorinius veiksnius. Buvo iškeltos penkios probleminės sritys: technologijų patentavimo įtaka atsparumui, miškų ateitis klimato kaitos ir energetinių poreikių kontekste, prekių ir žaliavų tiekimo grandinių (supply chain) atsparumo didinimas, emocinio atsparumo stiprinimas ir, galiausiai, klimato kaitos keliami atsparumo iššūkiai augant ekonomikai. Sprendimų buvo pateikta įvairiausių: pasiūlytas naujas Jungtinių tautų organizacijos (JTO) veikimo modelis krizių metu; pristatytos paslaugos, sustiprinančios tiekimo grandines, jose ieškant alternatyvių jungčių; emocinės būsenos reitingavimas kompanijose ir universitetuose ir t.t.
Papasakok plačiau apie Tavo grupei tekusią temą, kaip ir kodėl siūlėte spręsti su ją susijusias problemas?
Mūsų grupė ieškojo būdų, kaip augant vartojimui ir ekonomikai kovoti su klimato kaita. Vartotojiška visuomenė, visi žinome, daro didelę įtaką gamtai. Intensyviai naudojami planetos ištekliai, išskiriamas vis didesnis CO2 kiekis... Tad ieškojome būdų esamą ekonominį modelį keisti į tokį, kuris leistų kontroliuoti paklausą nemažinant ekonominio augimo. Pasiūlėme vartotojams ir paslaugų tiekėjams prekyboje naudoti taškų sistemą, kuri skatintų žmones rinktis ekologiškus, draugiškus gamtai produktus. Gaunamas taškų kiekis priklausytų nuo prekės ekologiškumo: CO2 pėdsako, tvarumo. Sukaupti taškai vėliau galėtų būti iškeičiami į nuolaidas įvairioms paslaugoms įsigyti.
Remdamasis ISTF patirtimi, kaip manai, koks mokslo vaidmuo kuriant atsparesnę visuomenę? Kokių sprendimų stiprinant visuomenę galima pateikti žiūrint iš mokslo perspektyvos ir kodėl to reikia?
Visi forume siūlyti sprendimai buvo grįsti moksliniais duomenimis, tiriamaisiais darbais. Negana to, tiems sprendimams įgyvendinti taip pat reikia pasitelkti mokslinius tyrimus ir technologijas. Tad mokslas ne tik suteikia galimybę nustatyti problemą, bet ir ją išspręsti. Norint stiprinti visuomenę, svarbu sutelkti mokslą ir inovatyvias idėjas, nes kitaip pokyčiai yra neįmanomi.
O kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, kad gyventumėme atsparesnėje visuomenėje?
Komandų pristatymuose buvo akcentuojama, kad atspari visuomenė yra geros psichologinės būklės, ekologiška, bendradarbiaujanti tarpusavyje. Mano manymu, to siekti galime kiekvienas – tereikia pradėti gyventi ekologiškiau, atsakingiau ir atviriau.
Apibendrinant, kokias galimybes jauniems žmonėms atveria tokie renginiai kaip ISTF? Ar Tarptautiniame Šveicarijos talentų forume įgyta patirtis pravers?
ISTF bendram tikslui sujungia talentingus žmones, taip atsiranda galimybės kurti naujus pažinčių tinklus, pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo, pamatyti ir pasimokyti skirtingų kūrybos ir darbo metodikų.
Tolesniame gyvenime, manau, labiausiai pravers įgyti komandinio darbo įgūdžiai, idėjų kūrimo ir jų pristatymo patirtis. Visa tai aktualu tiek kuriant karjerą, tiek sprendžiant asmeninio gyvenimo klausimus.
O ką Tau davė dalyvavimas ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape?
Patirtį aukštesniame akademiniame lygmenyje. Įveikti sunkumai iš dalies parodė, kas laukia ateinančiose studijose – ar tai būtų darbų rašymas, ar duomenų, rezultatų analizė. Konkursas taip pat leido iš arčiau pažvelgti į mokslo pasaulį, jo ypatumus, įvairovę.
Kokie Tavo ateities planai?
Negaliu teigti, kad esu visiškai suplanavęs tolimesnius kelius, bet šiuo metu esu linkęs pradėti informacinių technologijų srities studijas. Ar kelias pakryps į mokslo ar privatų sektorių, dar bus matyti.
Ačiū, kad pasidalinai!
