ŽEMĖS ŪKIS

Kalifornijos sliekų vermikompostas namuose
Neda Bružaitė, 7 kl.,
Deimantė Andraitytė, 5 kl.
Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla
Vadovė Laima Matelienė
Konsultantas dr. Antanas Matelis, Botanikos institutas, direktoriaus pavaduotojas

Pagrindiniai uždaviniai buvo susipažinti su Kalifornijos ir paprastais sliekais, jų nauda augalams, išmokti taikyti lyginamąjį metodą tiriamajame darbe. Mūsų eksperimentas buvo sudarytas iš 2 dalių: pirma – laboratorinėmis sąlygomis pabandyti auginti Kalifornijos ir paprastus sliekus, gautą vermikompostą panaudoti kambarinėms gėlėms tręšti, antra – Kalifornijos sliekus auginti ir leisti jiems perdirbti įvairias buitines atliekas komposto dėžėje, gautą vermikompostą panaudoti šiltnamyje ir darže auginamų daržovių dirvai pagerinti.

Bulvių sodinimo įtaka derlingumui
Adomas Kaulius, 9 kl.
VšĮ Kretingos pranciškonų gimnazija
Vadovas Kęstutis Kaulius

Ekologiškai auginome bulves 2007, 2008, 2009 metais. Auginome trijų veislių bulves: Gloria, Aladin, Mėlynakes. Bulvės buvo daigintos įvairioje aplinkoje ir sodintos kreipiant daigus į pietus arba į šiaurę. Stebėjome, kaip bulvių derlingumas priklauso nuo sodinimo būdo.

Įvežamos augalinės kilmės maisto žaliavos mikologinė būklė
Eglė Supronaitė, 12 kl.
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla
Vadovė Birutė Diliautienė
Konsultantė dr. Skaidrė Supronienė, Lietuvos Žemdirbystės institutas

Maisto žaliavos ir produktų kokybė paprastai vertinama pagal fizinius, cheminius ir mikrobiologinius kriterijus. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių maisto kokybę, yra mikrobiologinė tarša, kuri prasideda nuo grūdų, sėklų, daržovių, bulvių, vaisių, uogų žaliavos išauginimo ir tęsiasi produktų gamybos ir realizavimo metu, o baigiasi tik suvartojus. Augalai visais šiais etapais glaudžiai kontaktuoja su gyvais ir negyvais aplinkos objektais ir ta gausybe mikroorganizmų, kuri egzistuoja ir funkcionuoja jų paviršiuje ir viduje. Labai savita savo biologine įvairove, fiziologinėmis ir adaptacinėmis savybėmis, originali mikroorganizmų grupė yra mikromicetai, kuriuos dažnai vadina mikroskopiniais grybais, pelėsiniais grybais arba tiesiog pelėsiais. Augalinės kilmės žaliavą, naudojamą maistui ir pašarams, užteršia daugybė įvairių mikromicetų. Daugelio šalių mokslininkai įvardija pavojų, kurį sukelia šios mikroorganizmų grupės sintetinami ir išskiriami į aplinką toksiški antriniai metabolitai, galintys sukelti funkcinius, vėžinius, psichinius sveikatos sutrikimus. Pastaraisiais metais šiais metabolitais ir jų sintezės intensyvumą lemiančiais veiksniais pradėjo domėtis įvairių sričių specialistai visame pasaulyje, nes mikotoksinų sukeliami procesai glaudžiai siejami su žmonių ir gyvulių sveikata, gyvybine veikla ir sukelia didžiulius ekonominius nuostolius. Kiekvienos rūšies mikromicetams būdingi saviti metabolitai, kurių sintezės intensyvumą lemia individo prigimties savybės ir aplinka, kurioje toksinų sintezės procesai vyksta, pirmiausia substratas.

Karšto vandens poveikis kviečių daigumui
Agnė Beržinskaitė, 12 kl.
Eglė Ališiūnaitė, 12 kl.
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla
Vadovas Algimantas Pareigis

Didėjant sveiko maisto paklausai bei skiriant didesnį dėmesį gamtos apsaugai siekiama, kad į dirvą būtų terpiamos sveikos sėklos. Norint išvengti ligų visus grūdus prieš sėją būtina beicuoti. Prie ekologinių beicų yra priskiriamas karštas vanduo, kurio poveikį sėklų daigumui mes tiriame. Sėklos buvo paveiktos skirtingos temperatūros vandeniu, gauti rezultatai apibendrinti, pateikti grafikais ir diagramomis.

Noriu gero medaus
Živilė Pumputytė, 12 kl.
Jomantė Razminaitė, 12 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Teresė Čėsnienė

Medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis Mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių, likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti. Darbo tikslai: susipažinti su pagrindinėmis augalų rūšimis, iš kurių bitės renka medų, išsiaiškinti, koks yra medaus rūgštingumas, drėgnumas ir fermento diastazės aktyvumas, sužinoti, ar žmonės neabejingi medaus kokybei. Medų tyrėme pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymo patvirtintus analizės metodus (laboratorijose) ir remdamosi kitais literatūroje pateiktais šaltiniais. Išsiaiškinome, nuo ko priklauso medaus rūgštingumas, drėgnumas ir fermento diastazės veikimas. Gauti rezultatai susisteminti ir pateikiami darbe.

Kultūrinio kraštovaizdžio dieninių drugių faunos pasiskirstymas agroekosistemose ir natūraliose buveinėse
Domas Uogintas, 12 kl.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija
Vadovas Egidijus Petrulis

Agroekosistemos nepasižymi didele biologine įvairove, ten dažniausiai aptinkamos plataus paplitimo rūšys. Agrariniame kraštovaizdyje mažai gamtinių fitocenozių, vis svarbesni tampa įvairūs įsiterpiantys ir besiribojantys natūralių ekosistemų fragmentai. Darbe apžvelgiami 2007–2009 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais surinkti duomenys, gauti stebint Pasvalio r. Didžiųjų Grūžių miško ir jo apylinkių buveines: trąšią mezofitų pievą (E2.2), plyną lapuočių miško kirtavietę (G5.81), trąšų plačialapių mišką (G1.A) ir kultūrinę pievą (E2.6). Per tiriamąjį laikotarpį stebėta daugiau nei 50 dieninių drugių rūšių, 6 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kai kurios rūšys buvo nustatytos visose buveinėse, kitos tik tam tikroje. Didžiausia drugių įvairovė trąšaus lapuočių miško ir trąšios mezofitų pievos buveinėse, atitinkamai stebėta 37 ir 35 rūšys.

Augalų dauginimas in vitro
Aistis Petruškevičius, 8 kl.
Kauno r. Kulautuvos vidurinė mokykla
Vadovė Kolomba Bulotienė
Konsultantė doc. Natalija Burbulis, Lietuvos žemės ūkio institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

Galimybė dauginti augalus ne tik sėklomis – įdomi. Tai jų individuali savybė, leidžianti gauti identiškus motininiam augalui palikuonis. Izoliuotų audinių ląstelių auginimas ant maitinamųjų terpių steriliomis sąlygomis (in vitro) buvo pavadintas izoliuotų audinių kultūra ir dabar yra vienas svarbiausių augalų biotechnologijos metodų. Atliktas darbas su rapso hipokotiliais in vitro. Atskirtas hipokotilis nuo jau maitinamojoje terpėje išauginto rapso ir perkeltas į kitą terpę. Užaugintas kalius. Kalius – tai neorganizuotas (netvarkingas, padrikas) audinys, sudarytas iš dediferencijuotų ląstelių. Kalius susidaro pažeidus augalus aplink pažeidimo vietą, kad būtų apsaugoti aplinkiniai audiniai. Kaliaus formavimasis pažeidimo vietoje yra būdingas visoms augalų grupėms in vivo. Nustatyta, kad citokininų vyravimas skatina ūglių susidarymą, o auksinų vyravimas šaknų susidarymą. Bandyta dauginti ąsotenį in vitro.

Žieminių kviečių didelio molekulinio svorio gliuteninų elektroforetinių spektrų komponentinė sudėtis
Adomas Švedas, 10 kl.
Justas Kupčinskas, 10 kl.
Kėdainių šviesioji gimnazija
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantė dr. Vanda Paplauskienė, Augalų biotechnologijos centras

Darbo tikslas – ištirti žieminių kviečių selekcinės medžiagos didelio molekulinio svorio gliuteninų komponentinę sudėtį, nustatyti dažniausiai sutinkamus spektrų tipus, įvertinti miltų kokybės rodiklį pagal gliuteninų komponentų arba jų derinių vertę bei linijų homozigotiškumą. Nustatyti ryšį tarp didelio molekulinio svorio gliuteninų elektroforetinio spektro komponentinės sudėties ir kokybės rodiklių.

Kukurūzų ir žolių siloso kokybės palyginimas
Gintarė Proscevičiūtė, 10 kl.
Roneta Bajorinaitė, 10 kl.
Kėdainių šviesioji gimnazija
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantė Remigija Gaurilčikaitė, Lietuvos žemdirbystės institutas

Šiais tyrimais buvo siekiama įvertinti ir palyginti pagaminto siloso kokybę, ištirtą cheminiais ir spektroskopinais metodais. Tyrimų duomenys įvairiai sugrupuoti pagal rūšį, ėmimo vietą, laiką, kokybės parametrus.

Kėdainių r. Šėtos seniūnijos dirvožemio tyrimai
Rūta Kleivaitė, 12 kl.
Greta Pečiulytė, 12 kl.
Kėdainių r. Šėtos vidurinė mokykla
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantė dr. Alvyra Šlepetienė, Lietuvos žemdirbystės institutas

Darbo tikslas – Šėtos seniūnijos dirvožemio sudėties nustatymas įvairiais tyrimų metodais. Nustatant dirvožemio humuso bendrąjį kiekį ir grupinę humuso sudėtį, lyginami humuso ir organinių medžiagų įvairių nustatymo metodų duomenys.

Sunkieji metalai Kėdainių rajono laukų dirvožemiuose
Arūnė Balaikaitė, 10 kl.
Laura Kisieliūtė, 10 kl.
Kėdainių šviesioji gimnazija
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantė dr. Alvyra Šlepetienė, Lietuvos žemdirbystės institutas

Žemdirbiai, stengdamiesi išauginti gausesnį derlių, tręšia dirvas mineralinėmis trąšomis, o nuo augalų ligų ir kenkėjų naudoja pesticidus. Šios priemonės ne tik didina derlius, bet teršia gamtinę aplinką. Prie agresyviausių teršalų priklauso sunkieji metalai, kurie per dirvožemį ir jame augančius augalus patenka į žmogaus organizmą. Tačiau ne visus dirvožemius įvairūs taršos šaltiniai veikia vienodai (pvz., nevienodai kinta dirvožemio savybės, kaupiasi sunkieji metalai).

Minčių ir veiksmų ekologija
Algė Sakalauskaitė, 12 kl.
Sandra Mykolaitytė, 12 kl.
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla
Vadovė Liuda Pivoriūnienė
Konsultantė Aušra Žemaitienė

Atlikome biologinius tyrimus: daiginome, auginome, stebėjome miežius, avižas ir ryžius. Laistėme įvairių rūšių vandeniu: pelkių, tirpsmo, šaltinio, šulinio, jonizuotu, mineraliniu. Darėme tų vandens rūšių mėginių cheminius tyrimus. Veikėme ryžius skirtingomis emocijomis, laistydami juos tirpsmo vandeniu. Jei augalas reaguoja į vandenį, kuriuo jis laistomas, tai gal ir žmogaus sveikatai daro įtaką vanduo, kurį jis geria? Atlikto darbo rezultatai parodė, kad ekologija ir moralė neatsiejamos.

Augalų fungicidinių savybių tyrimai
Aurėja Bačinskaitė, 8 kl.
Kauno moksleivių aplinkotyros centras
Vadovė Jolanta Šernienė
Konsultantas Antanas Šarkinas, Kauno technologijos instituto maisto instituto direktorius

Siekiant apsaugoti maistą nuo gedimo, pailginti jo tinkamumo vartoti trukmę, šiuolaikinėje maisto pramonėje naudojama daug sintetinių maisto konservantų, kurių poveikis žmogaus organizmui nėra pakankamai ištirtas. Prieskoniniai augalai turi fungicidinių savybių, todėl jais galima būtų pakeisti kai kuriuos maisto pramonėje naudojamus sintetinius maisto konservantus. Maistas tuo pačiu būtų natūralesnis, sveikesnis. Darbo tikslas – ištirti kmynų, cinamono, gvazdikėlių, citrinų ekstrakto veikliųjų medžiagų įtaką mikroskopinių grybų vystymuisi miltiniuose gaminiuose. Stebėtas mikroskopinių grybų atsiradimo laikas duonoje ir batone, iškeptuose be priedų, ir duonoje bei batone, iškeptuose su skirtingais kiekiais prieskonių. Išvada: gvazdikėlių ir citrinų ekstrakto veikliosios medžiagos efektyviausiai slopina mikroskopinių grybų vystymąsi duonoje ir batone.

Kad žydėtų lelijos
Jonas Valevičius, 10 kl.
Kėdainių šviesioji gimnazija
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantas dr. Pavelas Tarakanovas

Darbo tikslas – ištirti, kaip įvairi dirvožemio sudėtis veikia lelijų morfologines ir biologines savybes: žiedų skaičių, augalo ir žiedlapių dydį.