Kompiuterinė programa „Žagarės regioninis parkas“
Algirdas Staigvila, 12 kl.
Simonas Kalnas, 12 kl.
Joniškio r. Žagarės gimnazija, INFO klubas
Vadovė Vida Paulauskienė
Smarkiai daugėjant lankytojų Žagarės regioniniame parke, būtina kuo skubiau atskleisti plačiajai visuomenei šios teritorijos ypatingą kraštovaizdžio ir gamtos vertę, kad eksploatuojant būtų atsižvelgta į jos ypatybes bei aplinkos pažeidžiamumą. „Žagarės regioninis parkas“ – tai kompiuterinė programa turizmo informaciniam terminalui, parengta Macromedia Flash programa, pateikianti integruotų žinių apie išskirtines vertybes (gamtos, kultūros ir kraštovaizdžio) toje teritorijoje. Darbe sėkmingai panaudotos įvairių informacinių technologijų galimybės: Macromedia Flash 10, Macromedia Fireworks 8, Adobe Audition 1.5, Corel Draw 12, VSO Image Resizer, Photo 3D ALBUM, Flash player 10v. Flash programa sukurta patogi peržiūra. Programos vaizdumą padidina įvairūs vizualiniai efektai, muzika. Programoje gausu nuotraukų. Ja lengvai gali naudotis turintys tik pradinių darbo kompiuteriu įgūdžių vartotojai. Programa pristatoma lietuvių ir anglų kalbomis.
Antikrizinė programa
Anton Saprykin, 8 kl.
Andrej Bordijan, 8 kl.
Visagino „Atgimimo“ gimnazija
Vadovė Tatjana Selevanova
Konsultantė Zita Sakalauskaitė
Džiovykla daržovėms, vaisiams, su priedu avalynei. Sudaryta iš
galingumo reguliatoriaus, jungiklio į elektros lizdą, pramoninio
ventiliatoriaus, jungiančių laidų jungiklio. Džiovyklos matmenys:
50x20x20cm . Paskirtis: naudojama džiovinti daržovėms, avalynei.
Uždaros belangės patalpos maketas.
Naudojimas: 1. Bendro
naudojimo patalpose. 2. Rakto naudojimas leidžia sutaupyti elektros
energiją, nes elektros energijos tiekimas išsijungia atliekant
mechaninius veiksmus. Ekonominis efektas: naudojant 100W elektros
lemputę, degančią visą parą, sutaupoma (0,1*24*0,215) /1000 = 0,516 lt.
Vėjo jėgainės
Gabrielė Čibiraitė, 10 kl.
Ramunė Švaraitė, 10 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Donata Žiaukrienė
Darbas yra tęstinis. Atlikus darbą siūlyta, kaip saugoti gamtą ir jos resursus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir prietaisus, tausojančius mūsų aplinką. Atlikti vėjo greičio ir krypties tyrimai, kurie padėjo nustatyti, ar pajūrio sritis yra tinkama vėjo jėgainėms statyti. Nustatyti paukščių migracijos keliai, nustatytos tinkamiausios vietos vėjo jėgainėms statyti, įvertinta, kiek vėjo jėgainės ekonomiškai naudingos. Atliktos žmonių apklausos.
Fraktalų generatorius QFrac
Martynas Puronas, 11 kl.
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Vadovė Renata Burbaitė
Fraktalams generuoti reikalingi intensyvūs matematiniai skaičiavimai, kuriuos atlikti patogiausia šiuolaikiniais kompiuteriais. Prieš kuriant generatorių QFrac atlikta sukurtų fraktalų generatorių analizė, išryškintos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Kuriant generatorių QFrac išsiaiškinti ir pritaikyti populiariausi fraktalų kūrimo algoritmai: Mandelbroto aibė, Julia aibė ir Degantis laivas. Generuodamas antro ir trečio laipsnio Mandelbroto aibes naudotojas gali pats kurti fraktalus, keisdamas Mandelbroto aibės laipsnį. Generuodamas antro ir trečio laipsnio Julia aibes naudotojas gali kurti fraktalus, laisvai keisdamas parametrus. Tai suteikia galimybę taikyti generatorių fraktalų savybėms nagrinėti. Sukurtus fraktalus galima išsaugoti kaip grafinį failą (PNG) ir įkelti į interneto nuotraukų albumą Flickr.com. Fraktalų generatorius QFrac veikia nepriklausomai nuo operacinės sistemos. Jį galima paleisti visose populiariausiose operacinėse sistemose – Windows, Mac OS, Linux. Fraktalai generuojami atskirose gijose (thread), todėl programa geriausiai veiks kompiuteriuose, kurie turi procesorius su keliais branduoliais. Naudotojui taip pat suteikiama galimybė pačiam kurti fraktalų generavimo skriptus pasitelkiant JavaScript programavimo kalbą.
Ateities miesto simuliatorius
Donatas Kučinskas, 11 kl.
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Vadovė Renata Burbaitė
Pagrindinis sukurto simuliatoriaus tikslas – rasti, kaip optimaliai išdėstyti šviesoforus simuliuojamame mieste. Šiuo metu tiriamasis miestas yra Panevėžys, kuriame taip pat yra transporto kamščių, todėl bandoma rasti, kaip galima juos sumažinti minimaliomis išlaidomis. Ateities miesto simuliatorių sudaro dvi dalys: optimalaus išdėstymo ieškantis branduolys ir šį išdėstymą vaizduojantis simuliatorius. Branduolys ir simuliatorius dirba atskirai, todėl skaičiavimo greitis yra didesnis. Branduolys, radęs optimalią miesto išdėstymo struktūrą, pateikia vartotojui struktūros statistiką, po to perduoda ją simuliatoriui, kuris šią miesto struktūrą vizualizuoja.
Matematinių formulių kūrimas
Lina Zubytė, 12 kl.
Kretingos r. Salantų gimnazija
Vadovė Irūna Angelė Butkuvienė
Konsultantė Mikalojus Ramanauskas
Darbe vadovaujamasi formulių kūrimo istorija, kompetentingų žmonių nuomone apie formules. Nagrinėjami atskiri uždavinių tipai ir jų sprendimą apibūdinančios formulės, jų kūrimo metodika. Pateikti formulių kūrimo etapai. Apibrėžiamas formulių pritaikymas ugdymo procese ir gyvenime. Numatyta darbo sklaida gimnazijoje.
Grindų dangos atsparumas kėdės ratukams
Edgaras Skorulskas, 7 kl.
VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija
Vadovė Rigonda Skorulskienė
Problema – darbo vietoje, po kėde su ratukais greitai susigadinančios grindys. Ši problema kankina jaunus ir suaugusius, tiek namuose, tiek įstaigose. Kad būtų galima pagal vienodus kriterijus įvertinti dangas, 1999 metais Europos laminuotų grindų gamintojų asociacija patvirtino specialias dangų kokybės normas. Numatytas šlifavimo rato poveikis nėra analogiškas ratuko poveikiui. Tyrimui pasigamintas įrenginys bei ištirti populiariausi laminuotų grindų bandiniai.
Elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų tyrimas
Justina Petraitytė, 11 kl.
Miglė Radžvilaitė, 9 kl.
Joniškio Mato Slančiausko gimnazija
Vadovė Asta Radžvilienė
Darbo tikslas – tirti elektromagnetines bangas skleidžiančius prietaisus (mobiliuosius telefonus, kompiuterius, iPod grotuvus, mikrobangų krosneles, nustatyti, ar jie padidina foninę spinduliuotę ir įvertinti, ar jų skleidžiamos elektromagnetinės bangos daro poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimo metu apklausti 137 1–12 klasių mokiniai, bandyta pakartoti internete platinamus elektromagnetinių bangų poveikį įrodančius bandymus. Gauti duomenys palyginti, sudarytos diagramos, lentelės, pateiktos išvados. Su tyrimo rezultatais supažindinta mokyklos bendruomenė, parengti lankstinukai.
Tekstilinių medžiagų įtaka mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės sumažinimui
Aigustė Minkutė, 12 kl.
Dobilė Minkutė, 8 kl.
Kauno ,,Aušros“ gimnazija
Vadovė Erika Narvydienė
Konsultantė Gėlė Minkuvienė
Lietuvoje mobiliuosius telefonus turi net 98% gyventojų. Pasauliniai tyrimai rodo, kad mobiliųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojinga žmogaus organizmui – gali sukelti žymius sveikatos sutrikimus, net vėžį. Tad norėdami išsiaiškinti, ar galima efektyviai sumažinti šią spinduliuotę, atlikome tyrimą su tekstilinėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra plieno pluošto Inox. Rezultatai pranoko lūkesčius – spinduliuotė sumažėjo iki 10 kartų!
„Geriausios“ ausinės žmogui ir jo sveikatai
Dominyka Ragauskaitė, 10 kl.
Viltė Tuskenytė, 10 kl.
Vilniaus Žvėryno gimnazija
Vadovas Ovidijus Kavaliauskas
Konsultantas Algimantas Andrijauskas
Šiuo metu tarp jaunimo (14–18 m.) labai populiaru muzikos klausyti per ausines. Siekta išsiaiškinti, kokių tipų ausinės jaunimui patinka labiausiai. Tyrimo metu atlikti bandymai leido patikrinti, ar ausinių poveikis priklauso nuo jų parametrų, taip pat ausinių poveikį žmogaus organizmui, nustatyti, kuris ausinių modelis tinkamiausias pagal sveikatos, kokybės ir kainos santykį.
Realybės perkėlimo į skaitmeninę virtualią erdvę galimybių tyrimas
Kristina Vyzaitė, 10 kl.
Monika Vyzaitė, 10 kl.
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija
Vadovas Ramūnas Būdininkas
Skaitmeninės technologijos ir komunikacijos leido sumažėti pasauliui virtualioje erdvėje iki anksčiau neįsivaizduoto mastelio, bet ar viskas šioje srityje pasiekta, ar viskas atrasta? Įsivaizduokime bendravimą su draugu internetu, kada gali daryti ir jausti viską, kas būtų įmanoma susitikus realiame pasaulyje. Atrodo nuostabiai, gal net nerealiai. Tai pasiekti padėtų išradimas, kuris originalus tuo, jog ne tik leistų matyti, bet ir jausti įvairius dirgiklius fizinius jutimus, įmontuotus į kostiumą (pvz., norint paspausti draugui ranką, įsijungia kostiumo impulsai ir rankose įtaisytos pagalvėlės išsipučia; jei įeini į šaltą erdvę, kostiumas skleidžia šaltį, o kitoje situacijoje šilumą – jausmas kaip tikrame pasaulyje) būtų įvairios aplinkos pasirinkimas, jos kūrimas, net įvairių žaidimų žaidimas ir tuo pat metu bendravimas su kitais žmonėmis. Tereikėtų apsirengti kostiumą, užsidėti šalmą ir pasinerti į virtualaus pasaulio malonumą.
Vandenilinės technologijos automobilyje
Mantas Paulauskas, 11 kl.
Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
Justinas Mitkus, 11 kl.
Kauno r. Jonučių vidurinė mokykla
Vadovas Edmundas Jauniškis, Kauno r. Mastaičių pagrindinė mokykla
Konsultantas dr. Alfredas Lankauskas, Šiaulių universitetas
Tai tęstinis darbas. Pernai sukūrėme, o dabar patobulinome vandens skaidymo įrangą. Pagaminome naują elektrolizerį iš nerūdijančio plieno plokštelių. Padidinome šarmo koncentraciją elektrolite. Taip pat automobilyje panaudojome benzino kaitinimo elementus. Jų dėka benzinas paverčiamas garais. Žinoma, kad variklyje uždegamas dujų mišinys. Matavome kuro taupymą kelyje. Gavome geresnius rezultatus nei pernai.
Gravitacinio - elektromagnetinio variklio modelis
Gintarė Petraitytė, 10 kl.
Gintarė Bužinauskaitė, 10 kl.
Kauno r. Mastaičių pagrindinė mokykla
Vadovas Edmundas Jauniškis
Mes sukūrėme gravitacinio - elektromagnetinio variklio modelį. Tai keturių svertų sistema, turinti bendrą ašį ir aštuonis pečius. Ant kiekvieno sverto peties yra sunkus kūnas su stipriais neodiminiais magnetais dviejose pusėse. Jie juda kreipiančiosiomis, kurių galuose yra įtaisyti elektromagnetai. Elektromagnetai prijungti prie akumuliatoriaus. Variklio modelio veikimas pagrįstas trijų jėgų veikimu: gravitacijos, magnetine ir elektromagnetine jėgomis. Elektromagnetų dėka kūnai svertų pečiuose išsidėsto asinchroniškai. Todėl veikiant gravitacijos jėgai šis variklis turėtų suktis. Apskaičiavome sukimo momentus. Jų dydžiai priklauso nuo svertų pečių ilgio ir judančių kūnų masių. Todėl galima pagal poreikius padidinti šio variklio galingumą.
Kompiuterinis virusas, veikiantis genetinio algoritmo pagrindu
Gintar Sakas, 11 kl.
VšĮ Kauno VDU „Rasos“ gimnazija
Kompiuteriniai virusai tobulėja nuolatos, tačiau dar nėkart nebuvo sukurtas virusas, gebantis išnaudoti genetinį evoliucijos algoritmą. Iki šiol kompiuteriniai virusai gali tik keisti pavidalą – perrašyti savo kodą, tačiau negali keisti pirminio funkcionalumo ir mokytis, prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Darbe aptariama galimybė naudoti genetinį algoritmą kompiuterinių virusų evoliucijoje. Virusas, išnaudojantis genetinio algoritmo galimybes, sugebėtų manipuliuoti sistema ir prisitaikyti prie skirtingų sąlygų, o taip pat likti nepastebimas antivirusinėms sistemoms dėl gebėjimo keisti pavidalą ir tobulinti savo veikimo mechanizmą.