SEKCIJA S
Maisto papildai – už ir prieš
Egidijus Pazikas
Karolis Šimonis
Panevėžio „Verdenės“ pagrindinė mokykla, 8 kl.
Vadovė Jolanta Vainauskienė
Daugumoje parduotuvėje mūsų pasirinktų maisto produktų yra maisto papildų. Išsiaiškinome jų kenksmingumą sveikatai. Daugiausia maisto papildų aptikome guminukuose ir energiniuose gėrimuose. Panaršę internete išsiaiškinome, kad šiuose produktuose esantys maisto papildai gali sukelti vėžinius susirgimus. Šiuos rezultatus pateikėme ir pristatėme mokykloje mokiniams, mokytojams.
Noriu būti graži!
Aurelija Bagdonaitė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, VšĮ „Vaivorykštės tako“ pagrindinė mokykla, 8 kl.
Vadovė Gražina Suleimanova
Tikslas – apsaugoti jaunimą nuo klaidinančios informacijos apie „stebuklingas“ grožio procedūras. Statistika rodo, kad vis daugėja merginų, norinčių padailinti savo linijas injekcijomis ir plastinėmis operacijomis. Jaunuoliai nepatenkinti savo išvaizda ir žūtbūt nori ją pakeisti. Atlikome anketavimą (tikslinė 13–17 metų moksleivių grupė). Nustatėme, kad daugelis svajoja apie kurios nors kūno dalies plastinę operaciją, norėtų padailinti save botulino injekcijomis, o kiti svajoja net užsišaldyti amžinam gyvenimui. Manome, kad šios problemos yra psichologinės – jaunuoliai sutelkia dėmesį į vieną fizinį trūkumą ir nemato savęs kaip visumos. Jaunuoliai turi suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir gražus. Reikia apie tai kalbėti, būtina neiškreipta informacija.
Optimizmas – būdas išgyventi
Goda Tamulionytė
Deimena Petrusevičiūtė
Kėdainių šviesioji gimnazija, 10 kl.
Vadovė Elona Rimdeikienė
Paprastai esame pesimistai visuotinių problemų atžvilgiu – netikime mažėjančiu nusikalstamumu, bedarbyste ar gerėjančia politine situacija šalyje, tačiau mąstydami apie savo ir artimųjų gyvenimą išliekame optimistai. Tikėjimas šviesia ateitimi skatina jos siekti ir įkvepia judėti pirmyn. Realistiškas optimizmas padeda įveikti iššūkius ir mėgautis atlygiu. Kas žino: jei mūsų protėviai nebūtų buvę optimistai, gal ir būtų likę gyventi olose gentimis, be elektros ir kitų civilizacijos laimėjimų.
Skoliozės ir ydingos laikysenos dinamika Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bendruomenėje
Gintarė Račkauskaitė
Živilė Nausėdaitė
Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, 11 klasė
Vadovė Danguolė Šaulienė
Konsultantė Nijolė Brazienė
80 proc. skoliozės atvejų nustatoma paauglystės laikotarpiu. Tai sukelia fizinių ir psichologinių problemų. Gimnazija yra viena iš sportiškiausių šalyje mokyklų, čia kreipiamas dėmesys į fizinį aktyvumą. Tačiau patyrinėjus skoliozės dinamiką ir ydingą laikyseną nuo 2005 iki 2011 m., asmenų, sergančių skolioze, dinamika kinta nuo 11 iki 53, ydinga laikysena – nuo 84 iki 116. Buvo ištirti 444 moksleiviai. Į anketų klausimus atsakė 355 moksleiviai ir 41 mokytojas. Išanalizavę medžiagą, mes galime teigti, kad Švėkšnos bendruomenėje kuprinės svoris neturi įtakos skoliozei ir ydingai laikysenai. Manome, kad skoliozei vystytis turi įtakos lytinis brendimas, o prevencijai – sveiko gyvenimo būdo propagavimas, žalingų įpročių atsisakymas, tėvų požiūris į šį sveikatos sutrikimą, galimybės gydyti šį susirgimą provincijoje, mityba ir gera dvasinė sveikata bei stresų vengimas.
Triukšmo lygio mokykloje tyrimas
Milda Dvilaitytė
Giedrė Staskevičiūtė
Šakių r. Gelgaudiškio vidurinė mokykla, 8 kl.
Vadovė Lilija Ūsienė
Konsultantas Rokas Radvilavičius
Tyrimas atliktas norint atkreipti mokinių ir mokytojų
dėmesį į triukšmo daromą žalą sveikatai. Darbo tikslas: atlikti
triukšmo lygio tyrimą mokykloje ir įvertinti galimą jo poveikį mokinių
bei mokytojų sveikatai. Tyrimas vykdytas: klasėse, koridoriuose, sporto
salėje, valgykloje, mokyklos aktų salėje per pamokas ir pertraukas.
Atlikta daugiau kaip 1000 matavimų. Palygintas maksimalus ir
ekvivalentinis triukšmas. Nustatyta, kad beveik visose tirtose vietose
triukšmas viršijo leistinas higienos normas, tačiau ne visą laiką.
Tikėtina, kad nemažai vaikų ir mokytojų ateityje gali turėti klausos
sutrikimų. Pateikiamos rekomendacijos triukšmo prevencijai.
Jaunimo vertybių sistemos ir save žalojančio elgesio ryšys
Ineta Mackevičiūtė
Deimantė Leikutė
Kėdainių r. Josvainių gimnazija, 11 kl.
Vadovė Elona Rimdeikienė
Ne visada pakanka pasakyti, kad vienas ar kitas dalykas atrodo svarbesnis už visus kitus, dažniausiai tenka pagrįsti, kodėl mes taip vertiname vienus dalykus, o kitų – ne. Reikia pažinti savo vertybes, paprastai jos atskleidžiamos per išgyvenimus. Projekte teoriniu ir praktiniu aspektu bandysime išsiaiškinti, koks Josvainių gimnazijos ir Kėdainių specialiosios mokyklos mokinių požiūris į materialines ir dvasines vertybes, kokios priežastys skatina jaunimą vartoti psichoaktyvias medžiagas ir kokios gali būti pasekmės. Ieškota ryšio tarp jaunimo vertybių sistemos ir save žalojančio elgesio. Norint išsiaiškinti, kas turi didžiausią įtaką jaunų žmonių vertybinei sistemai ir kokios vertybės nulemia polinkį save žaloti, sukaupti duomenys ir atlikta statistinė vertybių analizė.
Faktoriai, lemiantys taisyklingą mokinio laikyseną
Mantas Žuklija
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, 12 kl.
Vadovas Jonas Malinauskas
Ištyrėme faktorius, lemiančius netaisyklingą mokinio laikyseną. Tirdami nustatėme, kad mokinio netaisyklingą laikyseną lemia: didelis kuprinės svoris, netinkamas jos nešiojimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Pateiktos tyrimo išvados.
Mokyklinė aplinka ir jos įtaka moksleivių regos sutrikimams
Aurelija Šileikytė
Eva Lesniakaitė
Kauno „Saulės“ gimnazija, 12 kl.
Vadovė Sigita Dijokienė
2010-2011 m. m. gimnazijoje kiekviename kabinete buvo pradėta naudotis projektoriais ir kompiuteriais bei interaktyviomis lentomis. Šie prietaisai patenka tarp veiksnių, sukeliančių akių sudirgimus ir nuovargį. Kėlėme tikslą aptarti kai kurių mokyklinės aplinkos veiksnių įtaką moksleivių regos sutrikimams. Mokykloje tyrimo metu sudarėme patalpų modelius – planelius ir palyginome juos su standartais. Įvertinome, kokiose mokyklos erdvėse dažniausiai jaučiamas regos diskomfortas. Tyrime dalyvavo 150 moksleivių (80 merginų ir 70 vaikinų) nuo 14 iki 18 metų, duomenis palyginome su 2006 m. mūsų gimnazijoje atliktais tokios pat amžiaus grupės apklausos duomenimis. Vykdyta tikslinamoji (detalizuotoji) anketinė apklausa – apklausti skirtingo amžiaus gimnazistai iš vienos lokalinės aplinkos. Respondentai, vertindami aplinkos veiksnius, turinčius įtakos regos pokyčiams, nurodė prastą apšvietimą, netinkamą matymo kampą, darbą kompiuteriais ir interaktyvias lentas.
Plaukų dažymas augalų pigmentais
Aistė Eidukaitytė
Lukas Gambickas
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, 11 kl.
Vadovė Asta Eidukaitienė
Norėdami išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie plaukų dažymą cheminiais ir augaliniais plaukų dažais, atlikome anketinę apklausą ir išanalizavome jos rezultatus. Išbandėme, kaip augalų pigmentai dažo žilus, šviesius ir tamsius plaukus. Parengėme minimalias rekomendacijas apie plaukų dažymą žmonėms, kurie nori gyventi saugesnėje aplinkoje, mažindami pavojingų produktų vartojimą.
Brentano figūros spalvos įtaka iliuzijos stiprumui
Ugnė Mokreckaitė
Jonė Jackevičiūtė
Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla, 12 kl.
Vadovas habil. dr. Algis Bertulis
Konsultantas dr. Arūnas Bielevičius
Mūsų darbas yra skiriamas vienam iš įdomiosios fiziologijos klausimų – regimojo suvokimo klaidoms, vadinamosioms geometrinėms iliuzijoms. Savo darbui mes pasirinkome vieną iš geriausiai žinomų ir populiariausių geometrinių optinių apgaulių – Müller’io-Lyer’io tipo iliuzinės figūros modifikacijų, Brentano iliuziją, kai abi atkarpos ir sparneliai išdėstyti viena linija. Mūsų darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip Brentano figūra veikia žmogaus gebėjimą įvertintini intervalų ilgius (arba atstumus). Uždaviniai: išsiaiškinti iliuzijos stiprumo kitimo dėsningumus mūsų eksperimento sąlygomis; išmatuoti mūsų stebėtojų regos klaidų dydžius, kintant sparnelių vidaus kampui; išsiaiškinti skirtingų spalvų įtaką iliuzijos stiprumui; nustatyti, ar padarytų bandymų skaičius keičia iliuzijos stiprumą (ar išmokstama matyti tiksliau, kartojant bandymą keletą kartų). Remdamosi gautais rezultatais tyrimą tęsiame toliau, išsikėlėme naujus tikslus ir uždavinius.
Kas slypi gumos pakelyje?
Karolina Bataitytė
Dovilė Gasparaitytė
VšĮ Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija, 11 kl.
Vadovė Snieguolė Butkutė
Viskas prasidėjo mūsų draugės dėka, kuri tiesiog
dievina kramtomąją gumą ir nuolatos ją kramto. Vieną dieną mūsų
mokytoja neapsikentusi pasiūlė mums ištirti kramtomosios gumos savybes.
Taigi nusprendėme imtis šio tyrimo ir nustatyti gumos poveikį žmogaus
organizmui.
Prieš atlikdamos bandymus pasidomėjome gumos
chemine sudėtimi. Įdėmiai išstudijavusios visas mūsų pasiriktas
kramtomąsias gumas, nustatėme, kad jas sudaro guma, cukrus ir daugybė
emulsiklių (E). Pastaruosius surašėme į lentelę, kurioje nurodėme jų
numerį, pavadinimą, leistiną paros dozę ir poveikį žmogaus organizmui.
Gauti duomenys mus suintrigavo, todėl, norėdamos išsiaiškinti, ar daug
paauglių kramto gumą ir ką jie apie tai mano, mes apklausėme 56
vienuoliktų klasių mokinius. Išanalizavusios gautus duomenis, padarėme
išvadas, kad dauguma respondentų kramto gumą ir jų tai neerzina.
Toliau atlikome 5 eksperimentus. Kiekvieno bandymo metodiką ir nuotraukas pateikėme darbe.
Sezoninės laiko kaitos įtaka mokinių savijautai, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai ir trumpalaikei atminčiai
Laura Girčytė
Palangos senoji gimnazija, 11 kl.
Greta Žvinklytė
Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla, 10 kl.
Vadovė Danguolė Baranauskienė
Konsultantas Gintvilas Baranauskas
Darbas yra tęstinis. Tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką mokinių savijautai, širdies ir kraujagyslių sistemos būklei ir trumpalaikei atminčiai daro sezoninė laiko kaita. Duomenys buvo kaupiami savaitė prieš ir savaitė po žiemos laiko įvedimo. Perėjimas prie vasaros laiko buvo imituotas eksperimentiškai: mokiniai kėlėsi valanda anksčiau nei įprastai ir valandą iki pamokų pradžios buvo atliekamas jų būklės testavimas. Tiriamieji per visą tyrimą pildė savijautos anketas. Trumpalaikės atminties testavimas buvo atliekamas naudojant psichologinius tiesioginio ir atvirkštinio skaičiavimo testus. Taip pat buvo atliekamas kvėpavimo sulaikymo iškvėpus funkcinis mėginys, parodantis organizmo deguonies rezervą. Per visą testavimo procesą buvo registruojamos kraujo tekėjimo kapiliarais fotopletizmogramos. Atlikta koreliacinė ir dispersinė (MANOVA) duomenų analizė.
Saldžių sapnų, arba miegas be trikdžių
Jovita Jurkevičiūtė
Raminta Rinkevičiūtė
Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, 12 kl.
Vadovė Stasė Vaškūnienė
Tikimės ištirti, kokie biocheminiai veiksniai turi įtakos žmogaus miego kokybei ir kaip būtų galima ją pagerinti.
Kavos ir pepsikolos poveikis dantų emaliui
Sandra Žilinskaitė
Vilniaus Gabijos gimnazija, 12 kl.
Vadovė Zosė Aškinienė
Tikslas: išsiaiškinti kavos ir pepsikolos poveikį dantų emaliui ir nustatyti, kaip dantų pasta apsaugo dantų emalį nuo šių produktų poveikio. Darbas atliktas naudojant kiaušinius. Nustatyta, kad pepsikola ir kava neigiamai veikia kiaušinio lukštą: nudažo, suardo vientisumą, nes turi fosforo rūgšties, dažiklių. Dantų pasta dalinai apsaugo dantis, nes turi fluoro.
Elektromagnetinių bangų poveikis žmogaus organizmui
Milda Urbonaitė
Greta Kuprionytė
Panevėžio r. Velžio gimnazija, 12 kl.
Vadovė Olga Šapalienė
Tyrimo metu nustatyta, kiek laiko vaikai praleidžia prie elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų. Sužinota, kokio amžiaus mokiniai labiausiai jaučia priklausomybę nuo kompiuterio. Nustatyta, kaip tai atsiliepia vaikų sveikatai ir ar jie įvertina kylančią grėsmę.
Ar spalvas matome vienodai?
Augustė Saladytė, 8 kl.
Eglė Janušonytė, 9 kl.
Kauno jėzuitų gimnazija
Vadovė Rigonda Skorulskienė
Ieškome atsakymo į klausimą: ar spalvas mes regime vienodai? Respondentams pateikėme po 9 pagrindinių spalvų (raudonos, mėlynos, žalios) atspalvius ir atlikome apklausą, kuris iš pateiktų atspalvių jiems atrodo panašiausias ir nepanašiausias į tam tikrą spalvą. Pateikėme respondentams tarpinį žalios ir mėlynos atspalvį ir klausėme, kuri tai spalva. Rezultatai patvirtino hipotezę, kad ne visi žmonės vienodai „supranta“ spalvas.