Sekcija H

SEKCIJA H

Trumpiniai trumposiose SMS žinutėse
Sandra Nacytė
Edita Žalkauskaitė
Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija, 11 kl.
Vadovė Asta Petrylaitė

XX a. pabaigoje atsirado nauja kalbos vartojimo sritis – pasaulinis elektroninis tinklas, arba internetas. Bendravimas internetu yra naujausias ir šiuo metu populiariausias komunikacijos būdas. Antras pagal populiarumą komunikacijos būdas – bendravimas trumposiomis SMS žinutėmis. Bendravimui virtualioje erdvėje arba trumposiomis SMS žinutėmis būdinga neoficialioji leksika. Norėdamas greičiau parašyti reikalingą tekstą, internetu ar trumposiomis SMS žinutėmis bendraujantis asmuo, nepaisydamas savo amžiaus ir išsilavinimo, vartoja kalbos trumpinimo, glaudinimo priemones. Kalbos trumpinimo padarinys yra ir sutrauktiniai žodžiai, trumpiniai. Vietoj žodžių ir žodžių junginių trumpinant dažnai vartojami grafiniai ženklai. Šiuo darbu mes siekiame išsiaiškinti, kokios amžiaus grupės ir kokius trumpinius dažniausiai vartoja, išsiaiškinti šio padarinio priežastis, dažniausių trumpinių reikšmes.

Nelietuviškos „Ąžuolyno“ gimnazijos pavardės
Monika Ivanauskaitė
Monika Zeleniūtė
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 12 kl.
Vadovė Joana Jovaišienė

Tyrimo objektas – 81 nelietuviška „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinių pavardė. Dažniausiai daryba buvo atskaitos taškas, nuo kurio pavardę galima laikyti lietuviška, slaviška, vokiška ir kitos kilmės. Darbe išryškintas nelietuviškų pavardžių savitumas kilmės požiūriu, įvertintas nelietuviškų pavardžių rašybos taisyklingumas. Vienos pavardės yra adaptuotos, su lietuviškomis priesagomis, galūnėmis, o kitos užrašytos išlaikant tautinę priklausomybę. Vyrauja slaviškos kilmės pavardės, kaip Klaipėdos kraštui mažoka vokiškos kilmės pavardžių. Įdomios vengriškos, armėniškos, žydiškos, vietnamiečių kilmės pavardės. Jos rodo ne tik žmogaus kilmę, bet yra ir istorinių procesų, vykusių mūsų šalyje, liudijimas. Pastebėta pavardžių, kurių rašybą reikėtų laikyti klaidinga.

Tautinė ir mitologinė simbolika architektūroje ir dizaine
Ieva Jakučionytė
Rūta Goštautaitė
Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, 12 kl.
Vadovė Stasė Vaškūnienė

Vis dažniau į savo aplinką, kasdienybę įsileidžiame tai, kas atkeliauja iš užsienio, tolimų mūsų mentalitetui netinkančių kultūrų. Tačiau nekiek mažiau svarbu, kad nepamirštume ir savo kraštui būdingų simbolių, tautinių raštų. Labai šaunu, kad šiuolaikiniai dizaineriai, architektai ir kiti veiklūs žmonės prisideda prie tradicinių autentiškų simbolių išsaugojimo ir įamžinimo.

Nyčiškasis nihilizmas Jolitos Skablauskaitės romane „Brudenis“
Monika Andrulytė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 11 kl.
Vadovė Nijolė Katauskienė

Nihilizmas (lot. nihil – „niekas“) – filosofijos kryptis, kurios pagrindinis bruožas yra neigimas. Žymiausiu nihilizmo filosofu yra laikomas Frydrichas Nyčė, parašęs nihilistiniais principais grįstą knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Šie principai ryškūs ir lietuvių rašytojos Jolitos Skablauskaitės romane „Brudenis“. Todėl tiriamojo darbo tikslas – įrodyti, kad grožinės literatūros kūrinyje yra nyčiškojo nihilizmo apraiškų. Mane domina ne tik apraiškų faktai, bet ir motyvai – kokie veiksniai sukėlė nihilistines pajautas ir sąlygojo destruktyviųjų jėgų reiškimosi formas. Romane „Brudenis“ nyčiškasis nihilizmas reflektuoja psichodelinio svaigulio gniaužtų apimtą romano protagonistą – individą, nerandantį sau vietos liūdnoje chaoso begalybėje. Jo bei kitų romano veikėjų būsenas siekiu paaiškinti naudodamasi F. Nyčės deklaruotomis tiesomis, todėl pagrindinis darbo metodas – lyginamoji analizė.

Nekrologų rašymo kultūra
Kamilė Bertašiūtė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 11 kl.
Vadovė Nijolė Katauskienė

Nekrologas – trumpas ar ilgesnis publicistinis tekstas, parašytas žmogaus mirties proga, apibūdinantis velionio gyvenimą, nusakantis jo reikšmę visuomenei bei kultūrai. Šio žanro kūrinių stilius priklauso nuo rašančiojo jausmų, išgyvenimų ir santykių su mirusiuoju. Todėl išskyriau klasikinius, romantiškus ir dalykiškus nekrologus. Išryškėjo dvi nekrologų grupės: rašytojų ar poetų sukurti intymūs, romantiški nekrologai ir dalykiški nekrologai, atitinkantys publicistinio žanro ypatybes. Pirmoje darbo dalyje tyrinėjau šalies reikšmės nekrologus, o antroje – Tauragės rajono laikraščiuose išspausdintus nekrologus. Darbo tikslas – tyrinėjant šių grupių nekrologų pavadinimų reikšmes, adresantus ir adresatus, kalbinę raišką, rūšis, sandarą, įrodyti, kad nekrologas ? reikšmingas publicistinio funkcinio stiliaus žanras.

Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių pavardžių kilmė, reikšmė, paplitimas ir daryba
Justina Geštautaitė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 11 kl.
Vadovė Nijolė Katauskienė

Kiekvienas šalies pilietis privalo turėti pavardę. Taip jis įtraukiamas į visuomenę. Pavardę vaikas paveldi iš savo tėvo, todėl ji atspindi priklausomybę šeimai. Pavardė yra dvinarės asmenvardžių sistemos antrasis narys, einantis po vardo ir įgyjamas gimstant ar tuokiantis (moterims). Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50?55 tūkst. skirtingų pavardžių. Mano darbo tikslas buvo išsiaiškinti Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių pavardžių kilmę, reikšmę, darybą bei paplitimą. Taip pat buvo įdomu sužinoti, ką apie savo pavardes žino mokiniai, iš kur kilę jų tėvai, seneliai, proseneliai. Pateiktos pavardės nagrinėjamos pagal kilmę, reikšmę, darybą, domimasi jų paplitimu Tauragės rajone.

Šiuolaikinis mokinys ir Maironis
Emilis Mačiulaitis
Mantas Andriukaitis
Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija, 11 kl.
Vadovė Asta Petrylaitė

Maironio kūryba – viena iš pagrindinių gairių lietuvių literatūros istorijoje. Iškilusi tautinio atgimimo laikotarpiu Maironio poezija buvo gražiausias tautos pavasario pranašas, puikia menine forma reiškė aktualias visuomenines, patriotines idėjas. Tačiau Alfonsas Nyka-Niliūnas teigė, kad ,,Maironis ir šiandien tebėra nežinomas, neįvertintas, neatskleistas ir, iki tam tikro laipsnio, nesuprastas.“ Būtent ši esė bei faktas, kad 2012-ieji paskelbti Maironio metais, ir paskatino susimąstyti, ar Raseinių krašto mokiniai domisi savo krašto dainiumi, ką apie jį žino, ar yra lankęsi jo gimtinėje.

Anglų kalbos frazeologizmų su kūno dalių pavadinimais atitikmenys lietuvių kalboje
Dileta Barkutė
Simona Latanauskaitė
Šiaulių Dubijos pagrindinė mokykla, 7 kl.
Vadovė Anželika Grigaliūnė

Šnekamojoje, arba kasdieninėje buitinėje, kalboje žmogus vartoja frazeologinius žodžių junginius, labiausiai tinkančius esamai situacijai, veiksmui, reiškiniui ar ypatybei nusakyti. Pastebėjome, kad anglų kalbos frazeologizmai dažnai atitinka lietuvių frazeologizmus, kaip antai: to get one’s blood up – kraujas verda, reikšmė „pyksta, nervinasi“, throw dust in someone’s eyes – į akis pūsti miglą, „apgaudinėti, meluoti“, to have one’s hair stand on end – plaukai šiaušiasi ant galvos, „ima baimė“, ir pan., todėl mes pabandėme ištirti, kiek anglų kalbos frazeologizmų su kūno dalių pavadinimais turi atitikmenis lietuvių kalboje.

Jaunimo trumpinių ir slengo žodynas ir jo analizė
Ieva Paškauskaitė
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, 11 kl.
Vadovė Daiva Paškauskienė

Kartais darosi sunku tėvams suprasti savo vaikus, o mokytojams – mokinius, nes pastarieji šnekamojoje kalboje gausiai vartoja slengą, o bendraudami internetu ir žinutėmis – trumpinius. Darbo tikslas – surinkti jaunimo vartojamus trumpinius ir slengą, sudaryti jų žodyną, atlikti žodyno analizę. Norint išsiaiškinti šių nenorminių žodžių vartojimą ir paplitimą atlikta anketinė apklausa. Išsiaiškinti dažniausiai vartojami slengo žodžiai ir trumpiniai, kaip dažnai ir kokiose gyvenimo srityse jie vartojami. Šiuo darbu norima padėti jaunimui kritiškiau pažvelgti į savo kalbą ir nevartotiniems žodžiams rasti vartojamą atitikmenį.

Česlovo Milošo ir Franco Kafkos prozos kūrinių tuo pačiu pavadinimu „Procesas“ komparatyvistinė analizė
Rūta Judelytė
Evelina Kenstavičiūtė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 12 kl.
Vadovė Audronė Anulienė

Tema: Česlovo Milošo ir Franco Kafkos prozos kūrinių tuo pačiu pavadinimu „Procesas“ komparatyvistinė analizė Problema: literatūrinio lavinimo pamokose per mažai dėmesio skiriama komparatyvistinei analizei, kaip kritinio mąstymo skatinimo, kultūrinių kontekstų suvokimo ugdymo metodui. Metodas: komparatyvistinė analizė. Objektas: Č. Milošo ir F. Kafkos kūrybos ryšys (apsiribojama išsamesne kūrinių ,,Procesas“ analize). Hipotezė: pasaulinio garso skirtingų kultūrų rašytojų – Č. Milošo ir F. Kafkos – kūryboje yra prasminio sąlyčio apraiškų. Tikslas: atsekti absurdo ženklus Č. Milošo ir F. Kafkos kūryboje – kaip prasminio sąlyčio taškus.

Penkių didžiausių Saulės sistemos planetų pavadinimų vartojimo dažnis, semantika, kolokatai ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“
Ieva Baublytė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 12 kl.
Vadovė Audronė Anulienė

Tikslas: ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ išsiaiškinti penkių didžiausių Saulės sistemos planetų pavadinimų vartojimo dažnį, aptarti semantiką, kolokatus, mitologines prasmes. Problemos: ar dažnai planetų pavadinimai vartojami ne mokslinėje literatūroje, kitomis reikšmėmis; ką mena senieji pavadinimai, mitologinės prasmės? (Mokyklose nesinaudojama kompiuterinės lingvistikos galimybėmis.) Metodai: tekstynų lingvistika. Objektas: penkių didžiausių Saulės sistemos planetų pavadinimų vartojimo dažnis, semantika, kolokatai ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“. Hipotezė: penkių didžiausių Saulės sistemos planetų pavadinimai vartojami ne tik mokslinėje kalboje, ne tik planetoms pavadinti. Dar gyvi ir įdomūs senieji planetų pavadinimai, išlikę mitologinių apibūdinimų. Tekstynų lingvistikos metodas padės gauti empirinių duomenų apie pavadinimų vartojimo dažnį, semantiką, kolokatus įvairių funkcinių stilių tekstuose.

Klaipėdos pilies raida
Lukas Alsys
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 10 kl.
Vadovas Duaidas Tarnys
Konsultantas habil. dr. Vladas Žulkus

Klaipėdos pilies istorija labai skiriasi nuo kitų Lietuvos pilių istorijos. Pilies raida susidaro iš dviejų epochų, o šios skaidomos į smulkesnius etapus, kai pilis buvo kuriama, stiprėjo ir galop sunyko. Klaipėdos pilis – ilgiausiai išsilaikiusi priešo pastatyta pilis.

Pasaulio dievybės prie vieno stalo: baltų mitologijos ryšys su kitų tautų pasaulėvoka
Ieva Macijauskaitė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 11 kl.
Lietuvos maironiečių draugijos Tauragės skyrius
Vadovė Audronė Anulienė

Problema: nėra tikslių duomenų apie baltiškąją kultūrą, todėl jos ženklus atsekti padeda ir mitologija, lyginimas su kitomis kultūromis, indoeuropietiškos ir kitos kilmės. Metodai: lyginamoji analizė; hermeneutinis metodas. Objektas: baltų ir kitų kultūrų mitologinis ryšys. Hipotezė: indoeuropiečiai (taip pat ir baltai) išlaikė daugumą savo protėvių papročių ir tikėjimo bruožų – įvairių tautų mitologijoje yra universalių simbolių, nors ir pavadintų skirtingais vardais. Tikslas: atskleisti baltų mitologijos ryšį su kitomis kultūromis, kitų tautų pasaulėvoka.

Kaip vadinate gimines?
Laura Slavinskaitė
Paulius Janušauskas
Kauno r. Kulautuvos vidurinė mokykla, 11 kl.
Vadovė Jolita Velžienė

Daugelis žmonių domisi genealogija, renka duomenis apie savo protėvius, sudarinėja giminės medžius. Bendraudami tarpusavyje ir su kitais žmonėmis jie galvoja apie saviraišką ir išskirtinę giminės atributiką: giminės ženklą ar herbą. Tai tampa mada ir prabanga. Tačiau šiandien mažai kas prisimena visus giminystės ryšius nusakančius žodžius, gal tik artimiausių šeimos narių. Dar įdomiau jie skamba krašto tradicijose ir įvairaus amžiaus žmonių grupėse. Ar kas prisimena laigono, intės pavadinimus? Tyrinėdami giminystės ryšius nusakančių žmonių kalbą mes pamatėme, kad tautiečiai gimines vadina ne tikraisiais jų vardais. Išsiaiškinome, kad lietuviai ne tik nemoka pavadinti giminių, kai kurių pavadinimų niekada nėra net girdėję (gal nuo to ir prasideda susvetimėjimas?).

Knygos, padedančios tapti skaitytoju
Miglė Silko
Austėja Bartkevičiūtė
Trakų r. Rūdiškių gimnazija, 12 kl.
Vadovė Zita Bartkevičienė
Konsultantė Loreta Masienė

Šiuolaikinėje visuomenėje skaityti knygas nėra populiaru. Dėl šios ir kitų priežasčių siaurėja skaitytojų ratas, mažėja žmonių, galinčių save vadinti tikraisiais skaitytojais. Kas iš tiesų žmogų paverčia skaitytoju? Plačiau neanalizuojant socialinių ir psichologinių aplinkybių bei paskatų, tiesiog atsigręžta į knygą, o tiksliau – knygas: įdomias, turinčias didelę poveikio galią, skatinančias užmegzti ypatingą skaitančio žmogaus ir teksto dialogą, padedančias tapti skaitytoju. Mūsų darbo tikslas – ištirti skaitytojų, arba tokiais save laikančių, 5-12 klasių mokinių nuomonę apie knygas, padėjusias tapti skaitytojais ir, remiantis tyrimo duomenimis, rezultatais, pabandyti rasti, išvesti savotišką knygos poveikio formulę. Taip pat ketinama sudaryti tokių paveikiausių, įdomiausių knygų sąrašą ir paskleisti jį tiek artimoje, tiek tolimoje aplinkoje.