Sekcija G

SEKCIJA G

Viendienių selekcija
Edvinas Misiukevičius
Kauno Maironio universitetinė gimnazija, 11 kl.
Vadovė Rita Urbanavičienė

Trejus metus dirbu viendienių (Hemerocallis L.) selekcijos srityje. Esu Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos narys, glaudžiai bendradarbiauju su Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados viendienių augintojais. Esu parengęs vieną savo išvestos viendienės veislės sėjinuką registruoti ir išbandęs naują sėklų daiginimo būdą. Šioje konferencijoje ketinu pristatyti viendienių selekcijos metodus, pasidalyti asmenine viendienių veislės kūrimo patirtimi ir gautais rezultatais.

Keičiame linų sėklų spalvą
Danguolė Gasinskaitė
Tomas Masilionis
Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija, 10 kl.
Vadovė Angelė Urbonavičiūtė

Literatūroje perskaitėme, kad lengva pakeisti linų sėklų spalvą. Spalvos pokytis yra cheminės reakcijos požymis. Nusprendėme tai padaryti. Sugalvoję savo metodiką,  eksperimentavome 2011 m. vasarą. Linus auginome 8 eilutėse: kontrolinė, smėlio, durpių, laistoma ąžuolo, gluosnio, alksnio lapų vandeniniais ekstraktais, Fe+2 (aq) ir almagelio tirpalais. Nufotografavome. Siekdami intensyvesnio naudojamų tirpalų poveikio linams, iš laistomų eilučių išrovėme po vieną liną ir įmerkėme į 1 litrą atitinkamo tirpalo. Šią eksperimento dalį pavadinome vandene kultūra. Nors gautas eksperimento rezultatas kuklus, tačiau įtikina, kad linų sėklų spalvą pakeisti galima, tereikia patobulinti eksperimento eigos technologiją.

Dirvožemio rūgštingumo įtaka kalciamėgiams augalams ? miežiams
Eimantas Trybė
Monika Jazdauskaitė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, 10 kl.
Vadovė Donata Žiaukrienė
Konsultantė Lina Trybienė

Mūsų darbo tikslas – naudojant vegetacinių bandymų metodiką nustatyti rūgštaus dirvožemio įtaką kalciamėgių augalų – miežių derliui. Darbui naudotos žemės mėginiai buvo ištirti su pH-metru, nustatytas jų hidrolizinis rūgštumas. Darydami vegetacinius bandymus nustatėme pasirinktų trąšų sąveiką su dirvožemiu, jo ir augalų bei trąšų savybes. Miežiai buvo auginami specialiuose Mičerlicho induose. Norint parodyti, kokią įtaką daro rūgštus dirvožemis augalų derliui, jie buvo auginami kalkintoje ir nekalkintoje (pH 4,5, rūgšti) dirvoje. Bandymo metu išaugintų miežių derlių nuėmėme, pasvėrėme, išdžiovinome ir nustatėme, kurioje dirvoje užaugo geresnis miežių derlius. Surinkome medžiagą apie Vakarų Lietuvos dirvožemius, jų rūgštėjimo priežastis. Nustatėme dirvožemio kalkinimo reikalingumą, eiliškumą bei intensyvumą įvairiuose administracinių rajonų dirvožemiuose. Pagal 1995 - 2011 m. dirvožemio agrocheminio tyrimo duomenų atnaujinimo programą išnagrinėjome pH ir P2O5 ir K2O kaitos tendencijas Lietuvoje. Aprašėme rūgščias ir kalkingas dirvas. Surinkome informaciją apie Lietuvoje naudojamas kalkinių trąšų rūšis.

Detergentų įtaka vikių ir kviečių augimui
Laurynas Mockeliūnas
Rita Šiaučiukėnaitė
Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija, 10 kl.
Vadovė Daiva Paškauskienė

Detergentais vadinami paprasti sintetiniai skalbikliai ir valikliai. Žmogaus gyvenimą palengvinantys detergentai pridaro ir daug žalos, nes juose esantys fosfatai, chloro junginiai aplinkoje nesuskyla iki paprastų, aplinkai nepavojingų medžiagų. Jie kaupiasi gyvūnų, o vėliau – ir žmonių organizmuose, yra toksiški. Šio darbo tikslas – įvertinti vikių ir kviečių augimą bei vystymąsi, laistant juos įvairiais skirtingos koncentracijos detergentais. Vikiai ir kviečiai auginti 44 paras. Tyrimo metu kas savaitę mėginiai laistyti skirtingos koncentracijos detergentų tirpalais. Tyrimo metu ir baigus darbą morfologiškai įvertinti ūgliai, darbo pabaigoje – šaknų išsivystymas. Gauti matavimų duomenys apdoroti matematiškai, palyginti su kontroliniu mėginiu, nubraižytos lentelės, diagramos, padarytos išvados.

Mėnulio įtaka pipirnės augimui
Lina Alijošiūtė
Tauragės „Versmės“ gimnazija, 12 kl.
Vadovė Vitalija Kalašinskienė

Darbas tęstinis. 2010 m., siekiant išsiaiškinti, ar mėnulis turi įtakos dygimui, laboratorinėmis sąlygomis atliktas tyrimas. Nustatyta, kad įtaka nereikšminga. Tačiau anketinėse apklausose žmonės tvirtina pastebėję sėjos pagal astrologinį kalendorių naudą. Darbą reikėjo tęsti ir tirti mėnulio įtaką augalų vystymuisi. Šiame darbe pristatomi 2011 m. vasarą – rudenį kambario ir natūraliomis lauko sąlygomis atliktų tyrimų metodika ir rezultatai. Bandymai kartoti tris ciklus. Patikrinta hipotezė, kad mėnulio šviesos kaita neturi įtakos augalo vystymuisi. Rezultatai leidžia manyti, kad hipotezė buvo teisinga. Taip pat išsiaiškintas įvairių tautų požiūris į sėjos pagal mėnulį kalendorius.

Skirtingo magnetinio lauko ir skirtingų vandens tipų įtaka augalų augimui bei sėklų daigumui ir dygimo energijai
Miglė Radžvilaitė
Edvinas Černauskas
Joniškio „Aušros“ gimnazija, 11 kl.
Vadovė Asta Radžvilienė

Siekėme išsiaiškinti, ar skirtingas magnetinis laukas, įmagnetintu lauku paveiktas vanduo bei frakcionuotas vanduo turi įtakos augalų augimui, sėklų daigumui ir dygimo energijai. Darbą paskirstėme į dvi dalis: pipirnės auginimas, miežių sėklų daiginimas. Augimo metu pipirnė buvo veikiama skirtingais vandens tipais bei skirtingo stiprumo magnetu. Tokiu pat principu buvo atliekami bandymai su miežių sėklomis. Buvo palyginti pipirnės masės, šaknelių ir stiebo ilgiai, miežių sėklų dygimo energija ir daigumas. Išanalizuota ir palyginta skirtingų vandens tipų ir skirtingų magnetų stiprumo įtaka augalų augimui ir sėklų daigumui.

Vaistiniai augalai Prienų šile ir jų panaudojimas
Jovita  Kelmonaitė, 11 kl.
Karolina Valentaitė, 10 kl.
Prienų „Žiburio“ gimnazija
Vadovė Rasa Kučinskienė
Konsultantas Žydrūnas Preikša

Vaistiniai augalai – tai natūralus produktas, padedantis gydytis įvairaus pobūdžio ligas, stiprinti imunitetą ir gerinti nuotaiką. Jie yra puikus būdas gydyti įvairias ligas, ypač lėtines, kurios šiuo metu yra gana dažnos. Darbo tikslas – ištirti vaistinių augalų įvairovę Prienų šile ir panaudoti juos arbatų gamyboje. Tyrimų metu nustatytas Prienų šilo miško tipas, vaistinių augalų rūšys, įvertintos jų gydomosios savybės,  pagamintos arbatos ir jų mišiniai. Išsiaiškintas Prienų gyventojų požiūris į vaistines arbatas.

Ąžuolynų atkūrimas Troškūnų girininkijoje
Ugnė Kustaitė
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinė mokykla, 11 kl.
Urtė Gaidytė
Anykščių Antano Vienuolio gimnazija, 11 kl.
Vadovė Rasytė Gaidienė
Konsultantė dr. Janina Šepetienė

Pasirinktose ąžuoliukų augavietėse ištirtas dirvožemio pH, išmatuotas metinis prieaugis, įvertinta žvėrių padaryta žala. Pasirinktose augavietėse dalis ąžuoliukų auginami aptvertose teritorijose, kita dalis – atvirose.

Magnetinio lauko poveikis augalams
Paulius Andzelis
Kauno jėzuitų gimnazija, 7 kl.
Vadovė Rigonda Skorulskienė

Darbo tikslas ir uždaviniai: ištirti magnetinio lauko poveikį augalams; palyginti augalų dygimo ir augimo greitį įprastame (Žemės) ir padidintame magnetiniame laukuose.

Silpnų elektromagnetinių bangų poveikis gyviesiems organizmams
Eimantas Dūda
Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, 10 kl.
Vadovė Vlada Kiūpelienė

Šių dienų pasaulis yra neatsiejamas nuo daugybės kasdienių prietaisų, kurie be galo pavojingi mūsų sveikatai. Pagal tiriamojo darbo rezultatus poveikis gali būti labai įvairus. Visuomenė nėra tinkamai apie tai informuota.


Vasarinių kviečių ir miežių veislių grūdų užkrėstumas mikromicetais
Brigita Teišerskytė
Dovilė Zakarauskaitė
Kauno r. Kulautuvos vidurinė mokykla, 11 kl.
Vadovė Lina Juškienė
Konsultantė dr. Sonata Kazlauskaitė

Atsparios mikromicetams vasarinių kviečių ir miežių veislės būtų vienos iš priemonių apriboti su sėkla plintantiems mikromicetams, sėklos kokybei pagerinti ir derlingumui padidinti. Tyrimų objektas – patogeniniais ir saprotrofiniais mikromicetais užkrėsti vasarinių javų veislių grūdai, surinkti iš Aleksandro Stulginskio universiteto ekologinio ūkio. Darbo tikslas – nustatyti Aleksandro Stulginskio universiteto ekologiniame ūkyje išaugintų vasarinių kviečių ir miežių sėklinių grūdų užsikrėtimo mikromicetais lygį,  panaudojus biojodį ir nepanaudojus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vasarinių kviečių ir miežių sėklos paviršiaus mikromicetus (gentis ar rūšis); 2. Nustatyti vasarinių javų sėklos daigumą.

Spaustuvės dažų poveikis augalams
Benita Krūgelytė
Edita Klevaitytė
Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, 9 kl.
Vadovė Danguolė Jančauskienė
Konsultantas dr. Donatas Jonas Sidaravičius

Kas sieja dažus, naudojamus spaustuvėse, ir pelenus, gautus mūsų namų ūkiuose kūrenant įvairų kurą? Nuo seno žmonės naudojo pelenus kaip vertingą trąšą. Juose yra kalcio, kalio, fosforo. Pelenai turi ir mangano, magnio, silicio, vario. Tačiau vertingi tik medžio pelenai. O žmonės degina laikraščius, žurnalus, reklaminius leidinius, dovanų pakuotes. Kai kurie iš jų labai sunkiai dega arba iš viso nedega. Kur dingsta nesudegusios dažų dalelės? Ar nepasilieka pelenuose, o paskui kartu ar nenukeliauja kaip trąšos į daržą?

Abromiškių parko dendrofloros tyrimas
Brigita Pruskaitė
Gerda Šipailaitė
Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, 10 kl.
Vadovė Audrutė Jančiauskienė
Konsultantas Kazimieras Stasiulionis

Ištyrėme dabartinę parko medžių bei krūmų rūšinę sudėtį, įvertinome augalų populiacijos dydį. Domėjomės Abromiškių parko istorija.

Kietakūnio apšvietimo poveikis fotosintezės pigmentų kitimui mikrožalumyniniuose bazilikuose
Brigita Šaduikytė
Kauno r. Babtų gimnazija, 11 kl.
Vadovė Vilma Pupkienė
Konsultantė dr. Giedrė Samuolienė

Mikrožalumynai (angl. microgreens) – labai specifinis daržovių tipas, priskiriamas naujai atsiradusiai grupei, vadinamai funkcionaliuoju maistu. Juose daug vitaminų, antioksidantų, mineralinių medžiagų bei chlorofilo, o tai turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai. Šių produktų paklausa didėja labai greitai. Nustatyta, kad mikrožalumynai turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei sėklos ar subrendęs augalas. Vykdomo darbo tikslas – nustatyti kietakūnio (LED) apšvietimo fotosintetiškai aktyvios spinduliuotės tankio (PPFD) įtaką pigmentų kitimui mikrožalumyniniuose bazilikuose (Ocimum basilicum L. ir Perilla frutescens var. crispa). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės daržininkystės institute 2011-2012 m. kontroliuojamomis sąlygomis (21/17° dieną/naktį; 16 val. fotoperiodas) tirta chlorofilo a ir b bei karotinoidų dinamika mikrožalumyniniuose bazilikuose priklausomai nuo LED spinduliuotės tankio.

Pomidorų biocheminių tyrimų rezultatų prognozavimas pagal jų spalvą
Aistis Petruškevičius
Kauno r. Kulautuvos vidurinė mokykla, 10 kl.
Vadovė Kolomba Bulotienė
Konsultantas Jonas Viškelis

Pomidorams būdingą raudoną spalvą suteikia pigmentai karotinoidai, iš kurių, kaip jau minėta, gausiausiai yra likopeno ir ?-karotino. Kadangi šie karotinoidai kaupiasi odelėje ir daro įtaką pomidoro spalvai, juos galima prognozuoti nustatant pomidoro spalvą, t. y. nedestruktyviu būdu. Naudota tridimensinė kolorimetrija (spalvų koordinatės CIEL*a*b*), buvo įvertinamas atspindys ir jo vertės lyginamos su likopeno ir ?-karotino kiekiu. Buvo sukurtas modelis, kaip bandyti prognozuoti šių karotinoidų kiekį pagal bandinio spalvą. Buvo aptartas modelio validavimas ir verifikavimas. Verifikavimas buvo patvirtintas eksperimentiškai, taip pat remiantis mūsų pačių atliktais ankstesniais tyrimais, kurie rodo, jog realaus ir prognozuojamo likopeno kiekio determinacijos koeficientas buvo R2 = 0,9029, ?-karotino – R2 = 0,8667.

Obels ‘Malus x robusta’, gautos in vitro, kultūros ūglių generatyvinių organų formavimas ir pražydinimas
Matas Navickas
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, 9 kl.
Vadovė Gintarė Jakaitytė
Konsultantė dr. Sigutė Kuusienė

Pražydinau gautą obels ‘Red sentinel’ in vitro kultūrą tolimesniems darbo etapams. Obelis išauginta iš sėklų steriliomis sąlygomis ant specialių maitinamųjų terpių ir padauginta mikrodauginimo metodais iš donorinių augalų. Suformuoti ūglių generatyviniai organai ir jie pražydinti. Taip pat atrinktos mitybinės terpės ir fitohormonai generatyviniams organams formuoti, jiems pražydinti ir dulkinių kultūroms gauti. Susinchronizuotas fotoperiodas ir temperatūra obels pražydinimui. Gautos žydinčios obelys in vitro.

Žemo dažnio virpesių poveikis pelėsiui
Gintarė Bučaitė
Emilė Varnauskaitė
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, 12 kl.
Vadovė Valentina Rakužienė
Konsultantas Artūras Barauskas

Pelėsiai – neatsiejamas mūsų gyvenimo palydovas, jų aptinkama patalpose, maisto produktuose. Cheminiai kovos su pelėsiais metodai yra kenksmingi žmogui ir aplinkai, todėl išbandėme fizikinį kovos metodą. Atlikome tyrimus, nagrinėjome ŽD virpesių įtaką pelėsių susidarymui (šio diapazono bangos neturi įtakos maistinei produkto vertei, nekenkia aplinkai). Pasirinkus duoninį pelėsį kaip pagrindinį tyrimo objektą, Petri lėkštutėse esantys tiek vienos rūšies duonos mėginiai, tiek ir mėginiai su išaugintomis pelėsių kolonijomis buvo veikiami įvairaus garsinio dažnio bangomis, gautomis žemo dažnio virpesių (garso bei ultragarso) generatoriumi. Nustatyta, kokią įtaką pelėsių augimui turi skirtingo dažnio virpesiai. Vaizdo medžiaga buvo nagrinėjama skaitmeninių vaizdų analizės programa ImageJ, gauti rezultatai apdorojami duomenų analizės programa Origin Pro.

Netradicinių prieskonių įtaka kvietinių gaminių kokybei
Aurėja Bačinskaitė
Vilija Kontrimaitė
Kauno moksleivių aplinkotyros centras, 10 kl.
Vadovė Jolanta Šernienė
Konsultantas dr. Antanas Šarkinas

Buvo iškepti ir ištirti kvietiniai gaminiai, praturtinti netradiciniais prieskoniais: darželinėmis juodgrūdėmis, vaistinėmis šventagaršvėmis ir citrinų žievelių eteriniu aliejumi. Nustatyta, kad prieskoniai slopino mikroskopinių grybų vystymąsi gaminiuose.