Kaip ir kasmet, pavasarį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas Vilniuje suburia gabiausius tiriamuosius darbus atliekančius mokinius. Balandžio 15 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo apdovanoti šio konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai.
Baigiamajame ture, balandžio 13–14 dienomis vykusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, buvo pristatytas 61 darbas, iš jų mokslininkų komisija atrinko tris geriausius.
Pirmosios vietos laimėtojais paskelbti:
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vienuoliktokas Adomas Paulauskas už darbą „Virtualia realybe pagrįsti adaptyvūs reabilitaciniai žaidimai“. Rimtų žaidimų (angl. serious games) iniciatyva, orientuota į žaidimų pramonės pritaikymą viešojo valdymo, švietimo, sveikatos sričių problemų sprendimų paieškas, susidomėjęs jaunasis mokslininkas siekia sukurti virtualų žaidimą, kurį žaidžiančio žmogaus tikslas – kaip galima aukščiau ir toliau nuspirti iš viršaus krentantį kamuolį. Žaidimas galėtų būti naudojamas traumas ar kitas judėjimą sutrikdančias ligas patyrusių pacientų reabilitacijai.
Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokė, Jaunojo tyrėjo klubo narė Rūta Prakapaitė už darbą „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro“. Darbo tikslas – nustatyti bakteriofagų terapijos pritaikymo galimybes lėtinių žaizdų gydyme in vitro bei pritaikyti jas naujos kartos antimikrobinio tvarsčio kūrime. Jaunoji tyrėja įsitikinusi, kad bakteriofagų terapija galėtų tapti nauju metodu lėtinių žaizdų gydymo praktikoje.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokas Modestas Gudauskas už darbą „Acetobacteraceaešeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. Darbo idėja kilo norint pakeisti iš neatsinaujinančių gamtos šaltinių (naftos) gaminamus produktus, pavyzdžiui plastiką, labai panašiais ir net pranašesniais biopolimerais, pasižyminčiais įprastiems plastikams būdingomis savybėmis. Darbo tikslas – sukonstruoti bakterijas, gaminančias celiuliozę ir polihidroksibutiratą, kurie galėtų būti panaudojami naujų pluoštų gavybai.
Rūta Prakapaitė ir Modestas Gudauskas atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuris vyks rugsėjo 15–20 d. Briuselyje.
Šiemet konkursui pateiktų darbų autoriai tyrė nanodalelių poveikį ekosistemai, vėžines ląsteles, vabzdžių elgseną, elektromagnetinės spinduliuotės bei kitų veiksnių įtaką augalų augimui, ieškojo būdų, kaip nuo puvimo apsaugoti vaisius, kaip panaudojant nuotekų dumblą, vandenį, ir antrines žaliavas padidinti įvairių augalų derlių. Jaunieji mokslininkai taip pat ieškojo kovos su kenkėjais, pelėsiais ir mikrobais būdų, naudojant augalinius ekstraktus, tyrinėjo oro, vandens telkinių užterštumą, domėjosi tolimosiomis galaktikomis, pristatė kuriamą bioplastiką, natūralius dažiklius, ekologišką kosmetiką ir t.t. Pateikta nemažai humanitarinės, sociologinės ir antropologinės srities darbų: buvo analizuojami įvairūs kalbinės aplinkos aspektai, grafiti raiška, istorinė kraštovaizdžio kaita.
Mokslininkų komisija vertino darbų originalumą, moksliškumą, profesionalumą ir kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, savarankiškumą, darbo tęstinumą ir vizualinį pateikimą bei gebėjimą darbo tema diskutuoti su komisijos nariais.
Be pirmų–trečių vietų nugalėtojų buvo išrinkta keletas specialiųjų prizų laimėtojų. Buvusio ESJMK konkurso dalyvio, mokslininko Juliaus Bogomolovo įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Kretingos r. Vydmantų gimnazijos vienuoliktokės Karolina Čeponytė ir Karolina Kelpšaitė už darbą „Saulės audrų aidai Pajūryje“, o Veprių pagrindinės mokyklos dešimtokas Matas Aliuškevičius apdovanotas už gražiausio ir moksliškiausio stendo paruošimą (darbas „Veprių meteoritinio kraterio morfologijos tyrimas“).
Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Rėmėjas – leidykla „Šviesa“.
Visi konkurso rezultatai
facebook
Baigiamajame ture, balandžio 13–14 dienomis vykusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, buvo pristatytas 61 darbas, iš jų mokslininkų komisija atrinko tris geriausius.
Pirmosios vietos laimėtojais paskelbti:
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vienuoliktokas Adomas Paulauskas už darbą „Virtualia realybe pagrįsti adaptyvūs reabilitaciniai žaidimai“. Rimtų žaidimų (angl. serious games) iniciatyva, orientuota į žaidimų pramonės pritaikymą viešojo valdymo, švietimo, sveikatos sričių problemų sprendimų paieškas, susidomėjęs jaunasis mokslininkas siekia sukurti virtualų žaidimą, kurį žaidžiančio žmogaus tikslas – kaip galima aukščiau ir toliau nuspirti iš viršaus krentantį kamuolį. Žaidimas galėtų būti naudojamas traumas ar kitas judėjimą sutrikdančias ligas patyrusių pacientų reabilitacijai.
Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokė, Jaunojo tyrėjo klubo narė Rūta Prakapaitė už darbą „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro“. Darbo tikslas – nustatyti bakteriofagų terapijos pritaikymo galimybes lėtinių žaizdų gydyme in vitro bei pritaikyti jas naujos kartos antimikrobinio tvarsčio kūrime. Jaunoji tyrėja įsitikinusi, kad bakteriofagų terapija galėtų tapti nauju metodu lėtinių žaizdų gydymo praktikoje.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokas Modestas Gudauskas už darbą „Acetobacteraceaešeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. Darbo idėja kilo norint pakeisti iš neatsinaujinančių gamtos šaltinių (naftos) gaminamus produktus, pavyzdžiui plastiką, labai panašiais ir net pranašesniais biopolimerais, pasižyminčiais įprastiems plastikams būdingomis savybėmis. Darbo tikslas – sukonstruoti bakterijas, gaminančias celiuliozę ir polihidroksibutiratą, kurie galėtų būti panaudojami naujų pluoštų gavybai.
Rūta Prakapaitė ir Modestas Gudauskas atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuris vyks rugsėjo 15–20 d. Briuselyje.
Šiemet konkursui pateiktų darbų autoriai tyrė nanodalelių poveikį ekosistemai, vėžines ląsteles, vabzdžių elgseną, elektromagnetinės spinduliuotės bei kitų veiksnių įtaką augalų augimui, ieškojo būdų, kaip nuo puvimo apsaugoti vaisius, kaip panaudojant nuotekų dumblą, vandenį, ir antrines žaliavas padidinti įvairių augalų derlių. Jaunieji mokslininkai taip pat ieškojo kovos su kenkėjais, pelėsiais ir mikrobais būdų, naudojant augalinius ekstraktus, tyrinėjo oro, vandens telkinių užterštumą, domėjosi tolimosiomis galaktikomis, pristatė kuriamą bioplastiką, natūralius dažiklius, ekologišką kosmetiką ir t.t. Pateikta nemažai humanitarinės, sociologinės ir antropologinės srities darbų: buvo analizuojami įvairūs kalbinės aplinkos aspektai, grafiti raiška, istorinė kraštovaizdžio kaita.
Mokslininkų komisija vertino darbų originalumą, moksliškumą, profesionalumą ir kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, savarankiškumą, darbo tęstinumą ir vizualinį pateikimą bei gebėjimą darbo tema diskutuoti su komisijos nariais.
Be pirmų–trečių vietų nugalėtojų buvo išrinkta keletas specialiųjų prizų laimėtojų. Buvusio ESJMK konkurso dalyvio, mokslininko Juliaus Bogomolovo įsteigtu piniginiu prizu apdovanotos Kretingos r. Vydmantų gimnazijos vienuoliktokės Karolina Čeponytė ir Karolina Kelpšaitė už darbą „Saulės audrų aidai Pajūryje“, o Veprių pagrindinės mokyklos dešimtokas Matas Aliuškevičius apdovanotas už gražiausio ir moksliškiausio stendo paruošimą (darbas „Veprių meteoritinio kraterio morfologijos tyrimas“).
Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Rėmėjas – leidykla „Šviesa“.
Visi konkurso rezultatai
