EKOLOGIJA

Atmosferos užterštumo lygio tyrinėjimas
Jelena Daškevič, 12 kl.
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla
Vadovė Galina Vincukevičienė

Darbo tikslas – pagal kerpes prognozuoti mus supančios aplinkos būklę ir atlikti jos kontrolę. Tyrinėjimai buvo atliekami Vilniaus mieste, Karoliniškių mikrorajone, netoli Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos. Dirbau remdamasi oro užterštumo nustatymo pagal kerpes metodika. Atlikti tyrimai parodė, kad Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono atmosfera yra užteršta. Siūlau keletą priemonių antropogeniniam veikimui sumažinti ir rajono oro būklei pagerinti.  

Baltas baltas sniegas
Olga Vilčinskaitė, 12 kl.
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla
Vadovė Svetlana Griško
Konsultantė Laima Pilkelytė

Šiuolaikinis miestas – sudėtingas gyvenamųjų namų, įmonių, įstaigų, poilsio zonų ir transporto kompleksas. Daugeliui miestų būdingas labai didelis atmosferos užterštumas. Norint išsiaiškinti savo mokyklos rajono (Karoliniškių) užterštumo lygį buvo nuspręsta atlikti moksleiviams įmanomą tyrimą. Pirmiausia buvo užsibrėžtas aiškus tikslas ir numatytos užduotys. Buvo pasitelkta unikali dviejų dalių metodika, apimanti išsamų tirpinamo sniego tyrimą, kadangi būtent sniegas yra labai patikimas taršos indikatorius. Besikaupiantys teršalai kartu su ištirpusio sniego vandeniu patenka į paviršutinius ir požeminius vandenis ir taip netrukdomai kenkia mus supančiai gamtai. Dešimt dienų trukęs bandymas aiškiai parodė ne tik užterštumo lygį, bet ir akivaizdų taršos poveikį gamtai, o būtent – augalijos vystymuisi. Bandymo išvada pastūmėjo rimtai atsižvelgti į taršos šaltinių poveikį gamtai bei suteikė noro tausoti mūsų aplinką.

Potencialiai toksiško Gineitiškių ežero vandens tyrimas, ežero žydėjimo laikotarpiu
Rugilė Krakauskaitė, 12 kl.
Vilniaus Gabijos gimnazija
Vadovė Zosė Aškinienė
Konsultantė Jūratė Kasperovičienė

Darbas, parodantis Gineitiškių ežero melsvabakterių vystymąsi žydėjimo laikotarpiu ir apibūdinantis potencialiai toksiškus jų sintetinamus toksinus bei jų poveikį ir pavojų žmogui.
Mano atliktais tyrimais, 2008–2009 m. smarkiausiai vanduo žydėjo liepos 31 d. Microcystis gausumas siekė net 26347,71 ląst./ml. Vandens toksiškumo laipsnis siekė laibai pavojingą – tokiu atveju, norint išvengti potencialaus toksinų keliamo pavojaus, jau būtinai reikėtų imtis veiksmų stabdyti vandens žydėjimui.

Anglies dvideginio kiekio įtaka klimatui ir gamtai, mažinimo būdai
Airidas Žukauskas, 10 kl.
Šiaulių universiteto gimnazija
Vadovas Vacys Jankus

Pateiktas Šiaulių miesto žemėlapis, kuriame yra rodoma CO2 koncentracija įvairiuose miesto dalyse. Aprašoma, kokią įtaką turi klimatui ir gamtai CO2 kiekio didėjimas atmosferoje. Kartu pateikti įvairūs būdai, kaip sumažinti CO2 kiekį atmosferoje.

Palangos miesto sniego užterštumo tyrimas
Audrė Alonderytė, 8 kl.
Modesta Kulbytė, 8 kl.
Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla
Vadovė Regina Burvienė

Paėmėme sniegą iš šešių skirtingų Palangos miesto vietų. Kai sniegas ištirpo, buvo ištirtas jo kietumas, rūgštingumas, nitritai, nitratai, fosfatai mg/l. Tada į lėkštelę įdėjome vatos, užpylėme 20 ml ištirpusio sniego ir įbėrėme pipirnių sėklyčių, palikome augti 10 dienų laistydamos. Po 10 dienų pamatavome daigelių aukštį ir išdygusių sėklyčių skaičių, suskaičiavome procentais. Tyrėme sniego užterštumą agaro terpėje mikromicetais.

Biogeninių medžiagų įtaka Kuršių marių eutrofikacijai
Živilė Mantrimaitė, 10 kl.
Ieva Savickytė, 10 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Donata Žiaukrienė

Kiekvienais metais Kuršių marios žydi. Šį pavojingą Kuršių marioms reiškinį sukelia melsvabakterės. Mes atlikome tyrimus: pH matavome pH-metru, fosfatų kiekį matavome laboratorijoje, nitratų kiekį ištyrėme nitratų testu, ištirpusio deguonies kiekį vandenyje matavome oksimetru, temperatūrą matavome spiritiniu termometru, nustatėme Kuršių marių kvapą ir spalvą trijose lagūnos vietose: Alksnynės įlankos kulnyje, Šiaurės rage ir Naujojoje Perkėloje. Taip pat paėmėme Kuršių marių vandens mėginį, sudarėme palankias sąlygas eutrofikacijai jame vykti, stebėjome šį reiškinį pasikeitus sąlygoms, padarėme išvadas.

Klaipėdos miesto oro užterštumas
Gintarė Abrutytė, 10 kl.
Gabrielė Jovaišaitė, 10 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Donata Žiaukrienė

Darbas tęstinis. Tirtas Klaipėdos mieto oro užterštumas. Ištirti taršos šaltiniai, kurie išmeta į atmosferą sieros ir azoto oksidus, anglies monoksidą ir kietąsias daleles. Stebėta oro kokybės kaita ir pateikti jo gerinimo būdai, apskaičiuotas transporto priemonių išmetamų CO dujų kiekis. Ištirta oro tarša didžiųjų gamyklų teritorijose. Suvesti sieros dioksido emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos mieste 1995–2009 metų duomenys.

Baltijinės linažolės (Linaria loeselii) išlikimas Kuršių nerijoje
Justina Žvirblytė, 12 kl.
Julius Vileikis, 12 kl.
Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ vidurinė mokykla
Vadovė Danguolė Šaulienė
Konsultantė Juratė Zarenkaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko vyr. specialistė

2009 metų liepos mėnesį su grupe moksleivių tyrėme baltijinės linažolės ekologinę būseną Kuršių nerijoje. Šį augalą pasirinkome, nes jis labai retas Baltijos pajūrio augalas, nors ir neįtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Mes nusprendėme išsamiau ištirti baltijinės linažolės paplitimą naudodami Braun-Blankė skalę, nustatyti, ar pasiskirstymui turi įtakos reljefas, dirvožemis ir kopų apželdinimas. Taip pat atlikome augalo požymių analizę remdamiesi jo aukščiu nuo dirvos paviršiaus, aukščiu nuo dirvos paviršiaus iki pirmojo žiedyno šakos bei fenofazės.

Kretingos apylinkių vandens telkinių švarumo tyrimas
Rima Jonkutė, 8 kl.
Rita Jonkutė, 8 kl.
Palangos Baltijos pagrindinė mokykla
Vadovė Regina Burvienė

Tyrėme 3 ežerus: Lazdininkų, Kašučių ir Salanto. Daugiau apsistojome prie Lazdininkų ežero.
Ištyrėme pH, nitritų, nitratų, fosfatų kiekį mg/l ,BDS7 , biotinį indeksą, fitoplanktono A masę g/l.
Surinkome informaciją apie ežerą. Tyrėme Lazdininkų ežero užterštumą augindamos augalus, laistydamos Lazdininkų ežero vandeniu iš skirtingų vietų. Tuo norime bioindikatoriais patvirtinti cheminių tyrimų duomenis.

Valymo įrenginių nuotekų poveikis biocheminei vandens kokybei Danės upėje
Raminta Kavaliauskaitė, 12 kl.
Rūta Novikaitė, 12 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Teresė Čėsnienė
Konsultantas dr. Martynas Bučas, Klaipėdos universitetas

Per pastaruosius metus Klaipėdoje prie Danės kūrėsi naujos gyvenvietės, viena iš jų – Žaliasis slėnis. Jų nuotekoms valyti buvo statomas laikinas nuotekų valymo įrenginys. Išvalytas vanduo įteka į Ringelės upelį, o šis suteka į Danę. Tačiau kyla klausimas, ar nuotekos yra pakankamai gerai išvalomos, ar Danės upė nėra teršiama? Todėl buvo imami keturi mėginiai: pirmas– prieš valymo stotį Ringelės upelyje, antras – Ringelės upelyje vos tik įtekėjus valytam vandeniui, trečias – Danės upėje prieš įtekant Ringelės upeliui ir kevirtas – Danės upėje už kelių šimtų metrų nuo valymo įrenginių. Tuose mėginiuose nustatinėjami biologiniai (pvz., fitoplanktonas), fiziniai ir cheminiai (pvz., deguonies kiekis, pH) rodikliai. Šie rezultatai parodo, ar pakankamai yra išvalomas vanduo, ar nėra per didelė nuotekų apkrova laikiniems valymo įrenginiams, ar nereikėtų Žaliojo slėnio nuotekų valymo įrenginio prijungti prie Klaipėdos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų?

Laukuvos apylinkių mažųjų fosilijų įvairovės tyrimas
Julija Vaitkevičiūtė, 8 kl.
Rita Norbutaitė, 8 kl.
Šilalės r. Laukuvos NorbertoVėliaus gimnazija
Vadovas Stanislovas Šimkus

Paradoksas: didelės, įspūdingos fosilijos randamos ne taip jau dažnai, o į mažesnes nelabai kas ir dairosi, todėl tyrimams ir pasirinkome mažąsias (1–3 cm) fosilijas Darbo tikslas – užpildyti spragą: bent kiek detalesnių Laukuvos apylinkių (o ir Šilalės r.) paleomedžiagos tyrimų nėra buvę. Tęstiniam darbui iš gana gausios mokykloje sukauptos paleomedžiagos atrinkta apie 200 tipingų (pagal išvaizdą ir gausumą Laukuvos apylinkėse) suakmenėjusių liekanų (fosilijų). Jos identifikuotos ir sugrupuotos, parengtas prezentacinis rinkinys. Bandėme fotografuoti ir perkelti į elektronines laikmenas.

Tauragės r. Petkaičių, Kuisių šaltinių monitoringas ir tyrimų lyginamoji analizė
Akvilina Krasauskaitė, 12 kl.
Tauragės ,,Versmės" gimnazija
Vadovė Vitalija Kalašinskienė

Darbas tęstinis. 2007–2010 m. periodiškai buvo atlikti išsamūs Kuisių ir Petkaičių šaltinių tyrimai. Ištirtos vandens cheminės ir fizinės savybės. Išmatuotas dirvožemio pH. Nustatytas mineralinių ir organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Vykdyta sunkiųjų metalų paieška. Išmatuoti debitai. Sudarytas šaltinių aplinkos augalų herbaras. Aprašyta biota. Gauti rezultatai apibendrinti, išanalizuoti ir palyginti. Nustatyta, jog abu šaltiniai neužšąlantys, neišsenkantys visus metus. Sudarytas vaizdinis Kuisių šaltinio aplinkos metų kaitos kalendorius. Įvertinta šaltinių reikšmė gyventojams. Įrengtas pažintinis Lapynų takas, jungiantis šaltinius.

Plėšrieji žinduoliai Žagarės miške
Laurynas Ginkus, 11 kl.
Joniškio r. Žagarės gimnazija, INFO klubas
Vadovė Daiva Skirienė
Konsultantė Vida Paulauskienė

Šiame darbe keliamas tikslas paneigti vis dar egzistuojančią Žagarės apylinkių žmonių nuomonę, kad plėšrieji Žagarės miško žvėrys kelia grėsmę likusiai faunai ir daro didelę žalą naminiams gyvuliams. Darbo tiriamoji medžiaga buvo renkama Žagarės miške, atliekant plėšriųjų žinduolių pėdsakų monitoringą, miško plano žemėlapyje pažymint rastus plėšrūnų pėdsakus ir atliekant fotofiksaciją. Ne mažiau svarbi buvo ir visuomenės nuomonė, kurią sužinojome atlikę Žagarės mieste ir greta Žagarės miško esančiuose kaimuose anketinę apklausą. Darbo rezultatai paskelbti visuomenei.

Organinės taršos tyrimas Baltijos jūros vandenyje ties Šventąja
Adomas Benetis, 9 kl.
Palangos Šventosios pagrindinė mokykla
Vadovė Regina Burvienė

Baltijos jūros vandenyje ties Šventąja 4 metai tiriame deguonies kiekį mg/l. Pastebėjome, kad tyrimo duomenys kinta taškuose ties poilsiaviete ir naftos terminalu. Šiemet išsamiai ištyrėme visą organinę taršą – deguonies kiekį po 20 parų. Atlikome tyrimų analizę.

Aplinkos tarša Via Baltica automagistrale važiuojančių automobilių išmetamomis medžiagomis
Raminta Kožūraitė, 10 kl.
Marijampolės savivaldybės Sasnavos vidurinė mokykla
Vadovė Asta Giedraitienė

Šiandien sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be automobilių. Jais skubame į darbą, parduotuves, gabename krovinius, vykstame poilsiauti, keliaujame su reikalais svetur. Automobilis tapo šių laikų civilizacijos, išsivystymo ir gerovės simboliu, o kai kam ir meilės objektu. Automobiliai kaip skėriai skverbiasi į atokiausius planetos kampelius, o taip pat ir į Lietuvą. Kad automobilis ne prabanga, o transporto priemonė, patvirtins tūlas pilietis. Automobilis ir jo išmetamos medžiagos yra vienas iš aplinkos teršėjų. Išmetamose medžiagose yra anglies monoksido (CO), angliavandenilių, azoto, švino junginių, suodžių. Šios medžiagos skatina įvairias ligas, iš jų ir vėžį. Kuo arčiau gatvės ar kelio važiuojamosios dalies esame ar gyvename, tuo oro užterštumas yra didesnis, tačiau jis labiausiai priklauso nuo eismo intensyvumo.