CHEMIJA

Natūrali kosmetika – natūralus grožis
Ugnė Mokreckaitė, 10 kl.
Jonė Jackevičiūtė, 10 kl.
Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla
Vadovė Irena Krapaitienė

Noras būti gražiam, atrodyti jaunam ar net elementariausias poreikis laikytis higienos šiais laikais neretai veda prie labai rimtų sveikatos sutrikimų. Mes visi dažniausiai naudojame nenatūralią kosmetiką ir higienos priemones, į kurių sudėtį įeina kenksmingos cheminės medžiagos. Šiame darbe nurodysime pačias pavojingiausias chemines medžiagas, supažindinsime su jų neigiamu poveikiu, sukeliamomis ligomis. Mes atlikome mokslinį tiriamąjį darbą, vykdėme eksperimentą, pagaminome iš natūralių augalinių ir gyvulinių produktų įvairius kremus, muilus, kaukes, nuovirus, losjonus. Mūsų gauti produktai padės išlaikyti grožį įvairaus amžiaus žmonėms. Šiose priemonėse nėra sintetinių priedų – tai gamtos sukurtos medžiagos. Juk natūralus grožis atkeliauja iš gamtos.

Grybų dažų pritaikymas gobelenų restauravimui
Dalia Bartkevičiūtė, 10 kl.
Gailė Tumėnaitė, 8 kl.
Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė mokykla
Vadovė Jolanta Žilionienė
Konsultantė dr. Jūratė Senvaitienė, VU Chemijos fakulteto docentė

Restauruojant itin vertingus kūrinius – gobelenus, kilimus – naudojami vilnoniai siūlai. Jie nudažomi taip, kad spalva būtų kuo panašesnė į originalo. Dažymui dažnai naudojami natūralūs ir sintetiniai dažai. Deja, dažant natūraliais dažikliais gaunamų atspalvių gama nėra plati. Pamanėme, kad grybų dažai būtų puiki alternatyva. Dažėme vilnonius pluoštus grybų dažais tiesioginiu ir kandikiniu būdais, kuriuos parengėme pirmaisiais tyrimų metais. Ištyrėme nudažytų pluoštų spalvos optines savybes, atsparumą sendinimui (UV spinduliais), stebėjome audinio pH pokytį. Šių tyrimų rezultatai įrodė, kad grybų dažai tinkami restauravimui, ir mes galime pasiūlyti mūsų parengtus dažymo būdus restauratoriams.

Maleatinių vario kompleksų patvarumo tyrimas
Inna Jaremko, 12 kl.
Ana Ragelskaja, 12 kl.
Vilniaus „Žaros“ vidurinė mokykla
Vadovė Julija Uljanionok

Darbe buvo tyrinėta maleatinių vario (I) ir vario (II) kompleksų patvarumo priklausomybė nuo pH ir ligando koncentracijos. Buvo nustatyti tirpalų ekstinkcijos koeficientai. Šiems tyrimams buvo naudojami šiuolaikiniai tyrimų metodai: spektrofotometrija, voltamperometrija ir elektrolizė. Gauti rezultatai apdoroti naudojant SIGMA PLOT 10 programą, palyginti, padarytos išvados. Šios žinios gali būti pritaikytos vario junginiams nukenksminti mus supančioje aplinkoje bei pagerinti vario dangų kokybei.

Kobalto oksidų formavimas ir jų savybių tyrimas
Jolita Stankevič, 12 kl.
Samanta Mežigurskaja, 12 kl.
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Vadovė Julija Uljanionok
Konsultantė Ala Chodosovskaja, Chemijos instituto doktorantė

Darbe buvo ištirta pseudotalpa kobalto oksidų ir hidroksidų, suformuotų ant skirtingų struktūrų (su nanosiūleliais ir mechaniškai apdoroto) substrato. Pseodotalpuminė kobalto oksidų elgsena buvo ištirta šiuolaikiniais tyrimo metodais: voltamperometrija, elektrochemine kvarco kristalo mikrogravimetrija (EKKM), skenuojančia rastrine (taškine) elektronine mikroskopija su mikroanalize (mikrozondas). Anodinės poliarizacijos būdu ant įvairių substratų (nanosiūlelių ir mechaniškai apdoroto kobalto) buvo suformuoti kobalto oksidų ir hidroksidų sluoksniai ir ištirti anksčiau paminėtais tyrimo metodais. Gauti rezultatai buvo apdoroti naudojantis ORIGIN kompiuterine programa. Atlikus duomenų analizę, buvo nustatyta, kad oksidų, suformuotų ant elektrodo su nanosiūlelių struktūra, talpa maždaug 5 kartus didesnė nei oksidų ant mechaniškai poliruoto kobalto, todėl būtent nanosiūlelių paviršius gali būti naudojamas kaip supertalpininkas

Audinių iš natūralių pluoštų dažymas natūraliais dažikliais
Simona Andriuškevičiūtė, 12 kl.
Aistė Ižganaitytė, 12 kl.
Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla
Vadovė Irena Krapaitienė
Konsultantė dr. Bronė Barvainienė, KTU chemijos fakulteto Organinės chemijos katedra

Natūralūs dažikliai buvo naudojami tekstilei dažyti iki XIX a. vidurio, kol buvo atrasti pirmieji sintetiniai dažikliai, kurie palaipsniui visiškai išstūmė dažiklius, pagamintus iš augalų. Tik XX a. pabaigoje, augant ekologinės produkcijos paklausai ir didėjant susirūpinimui dėl senkančių neatsinaujinančių gamtos šaltinių, vėl pradėta grįžti prie natūralių dažiklių. Taigi, augant mūsų visų sąmoningumui, didėja ekologiškai švarių produktų iš natūralių medžiagų, švarios aplinkos poreikis. Todėl mes iš aplink randamų augalų, kaip antai jonažolės, kraujažolės, ąžuolo žievė ir t.t., išgavome natūralius dažiklius, kuriais dažėme natūralių pluoštų audinius. O keisdamos pH terpę, temperatūrą, vonios modulį, kandikus bei dažymo trukmę gavome skirtingus audinių atspalvius, kurių pavyzdžius pateikėme lentelėse. Apibendrinome gautus rezultatus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas.

Vienkartinių indų gamyba iš biopolimerų chitozano ir krakmolo
Eglė Tamošiūnaitė, 12 kl.
Kauno r. Raudondvario gimnazija
Vadovė Liudmila Dubinskienė

Vienas iš žaliosios chemijos principų – atsinaujinantys ištekliai (biomasė). Panaudojant šiuos išteklius galima gaminti bioirstančius plastikus.

Muilas
Kristina Ratkevičiūtė, 9 kl.
Arūnė Verbickaitė, 9 kl.
Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla
Vadovė Laima Sabaliauskienė

Atlikę darbą mes išmokome pasigaminti muilą iš kaštonų, natrio hidroksido ir sviesto bei aliejaus ir bičių vaško. Savo darbe ištyrėme įvairių muilų savybes distiliuotame vandenyje. Praplėtėme savo žinias apie muilą.

Elektrai laidžių polimerų sintezė
Donatas Ramaška, 12 kl.
Vilniaus „Minties“ gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Julija Baniukevič

Darbo metu buvo sintetinami elektrai laidūs polimerai – politiofenas ir polirpirolas. Jie buvo sintetinami naudojant vandenilio peroksidą, kuris atliko oksidatoriaus vaidmenį. Sintezės rezultatas buvo stebimas spektrofotometriškai, t.y. registruojant spektrus ultravioletinėje ir regimojoje šviesoje. Šie polimerai gali būti naudojami saulės baterijų, tranzistorių, elektrai laidžių klijų ir kt. gamyboje.

Kol takeliai neužžėlė
Marius Lubys, 11 kl.
Ditė Šaltytė, 11 kl.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Teresė Čėsnienė

Šio darbo tikslas – sužinoti apie buityje naudojamų priemonių paveldą ir palyginti jį su dabartinėmis – cheminėmis. Atsiradus universalių plaunamųjų, valomųjų ir dezodoruojamųjų priemonių, mūsų gyvenimas tapo gerokai lengvesnis. Deja, ne visi civilizacijos išradimai naudingi planetai ir žmonėms. Remiantis senolių išmintimi, galima pasigaminti natūralių produktų, kurie nekenksmingi nei sveikatai, nei aplinkai. Gamybos paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą. Surinkome ir užrašėme ekologiškų muilo, kitų skalbimo priemonių, valiklių, oro gaiviklių, plaukų priežiūros priemonių receptus. Pagaminome originalų muilą, panaudodami aromatingus augalus, pagaminome baldų ir batų valiklius, oro gaiviklius iš natūralių priemonių. Žinomų prekių ženklų gaminių sudėtyje yra daug kenksmingų medžiagų ir konservantų. Blogiausia tai, kad už neekologiškas priemones išleidžiame daug pinigų. Ar verta jas pirkti, kai galime tiesiog pasigaminti?

Politiofeno pritaikymas biologiškai aktyviuose jutikliuose
Jurgis Kuliešius, 11 kl.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Julija Baniukevič
Konsultantė Vida Krikštolaitytė

Dabartiniu metu sudėtingų biologinių objektų analizė yra viena svarbiausių analitinės chemijos užduočių. Įprastais cheminiais metodais labai dažnai neįmanoma tiksliai nustatyti daugelio mus dominančių medžiagų koncentracijų dėl didelės pašalinių trukdančių medžiagų įvairovės tiriamuosiuose objektuose. Šiuo tikslu yra naudojami fermentiniai biologiniai jutikliai. Politiofenas gali būti puiki priemonė stabiliam biokatalizinėmis savybėmis pasižyminčiam biologinių jutiklių paviršiui gauti.

Dažymas aronijų uogomis
Dževika Nickutė, 10 kl.
Monika Mauručaitė, 10 kl.
Marijampolės savivaldybės Sasnavos vidurinė mokykla
Vadovė Asta Giedraitienė

Ilgus amžius mūsų protėviai dažė natūraliais dažais, pagamintais iš augalų. Archeologijos duomenys rodo, kad Lietuvoje jau III–IV amžiuje buvo naudojami natūralūs dažai. Jie ir dažymo būdai laikyti paslaptyje, kiekvienas stengėsi išgauti įdomesnę ir patvaresnę spalvą ar atspalvį. Lietuvoje auga apie 80 rūšių augalų, iš kurių galima išgauti įvairių atspalvių dažus. Ekologiški (natūralūs) dažai tampa neatskiriama šiuolaikinio būsto, darbo ir laisvalaikio aplinkos kūrimo dalimi. Tyrimui pasirinkome juodavaisių aronijų (Aronia melanocarpa) uogas, kurios gali tapti daug žadančiu dažų šaltiniu.