BIOLOGIJA

Mokyklos oro mikrofloros tyrimas
Eglė Supronaitė, 11 klasė
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla
Vadovė Birutė Diliautienė
Konsultantė Skaidrė Supronienė

Atmosferos oras – nepalanki mikroorganizmams terpė, nes jame trūksta
maisto medžiagų, drėgmės. Mikroorganizmus neigiamai veikia ultravioletiniai
Saulės spinduliai. Oras labiausiai užterštas arti žemės paviršiaus. Kuo
aukščiau nuo žemės, tuo oras švaresnis. Patalpų oras mikrobais labiau
užterštas negu atmosferos. Blogai vėdinamų, dulkėtų, nešvarių patalpų
viename kubiniame metre oro būna daugiau nei 1000 mikrobų. Dauguma
mikroorganizmų nematomi plika akimi, todėl darbas su jais reikalauja
specialios įrangos ir priemonių. Kai kurias mikroorganizmų savybes galima
ištirti pro mikroskopą. Įvertinant oro, vandens užterštumą, nustatomas
bendrasis mikroorganizmų skaičius.

Dusių (Dytiscidae) rūšinė įvairovė Kurtuvėnų regioniniame parke
Mantvydas Lopeta, 11 klasė
Šiaulių r. Bazilionų vidurinė mokykla
Vadovė Edita Lopetienė
Konsultantas Romas Ferenca

Tęstiniame darbe apibendrinami 2007–2008 m. dusių rūšinės įvairovės
tyrimo rezultatai. Kurtuvėnų regioninio parko vandens telkiniuose aptiktos
46 dusių rūšys, 36 iš jų šioje teritorijoje rastos pirmą kartą. Rasta nauja rūšis
Lietuvoje Nebrioporus canaliculatus. Dvi aptiktos rūšys įrašytos į Lietuvos
raudonąją knygą ir yra saugomos Europos Sąjungos Buveinių direktyvos.
Sudaryta 2008 m. rastų dusių rūšių kolekcija, gautas Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos leidimas įtraukti į ją saugomas rūšis.

Pasvalio rajono Didžiųjų Grūžių miško dieninių drugių stebėjimai jų gyvenamojoje aplinkoje
Domas Uogintas, 11 klasė
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija,
Lietuvos jaunųjų entomologų mokykla
Vadovas Egidijus Petrulis
Konsultantas Giedrius Švitra

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pavojus išnykti gresia daugeliui
organizmų, nes nyksta buveinės, kuriose prisitaikę gyventi organizmai.
Pasvalio r. – intensyvaus ūkininkavimo kraštas, beveik visi laukai suarti ar
paversti kultūrinėmis pievomis. Darbe apžvelgiami 2007–2008 m. kovo–
rugpjūčio mėnesiais surinkti duomenys, gauti stebint Pasvalio r. Didžiųjų
Grūžių miško dieninius drugius jų gyvenamojoje aplinkoje. Duomenys rinkti
miško, vidutinio drėgnumo miško pievos, pamiškės pievos ir kirtimvietės
buveinėse. Per tiriamąjį laikotarpį iš viso sugauta ar stebėta 50 dieninių
drugių rūšių.

Naujų obels hibridų su žemaūgiu poskiepiu tyrimas
Aistis Sasnauskas, 11 klasė
Kauno r. Babtų gimnazija
Vadovė Vilma Pupkienė
Konsultantas dr. Audrius Sasnauskas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtos obels (Malus x
domestica Borkh.) hibridų biologinės ir ūkinės savybės. Įvertinta vaismedžių
su B.396 poskiepiu (4 x 2 m) fenologija, derlius, vaisių skynimo laikas,
išlaikymas bei vaisių kokybė. Nustatyta, kad anksčiausiai žydėti baigia
hibridų 19 532, vėliausiai – 19 573 vaismedžiai. Didžiausią obuolių derlių
išaugina 20 716 bei 21 862 vaismedžiai.
Veislės ‘Auksis’ vaisių vartojimo laikas ilgiausias.
Stambiausius vaisius išaugina 20 430 obelys. Hibridų 19 488 ir 20 946
vaismedžiai išaugina tik aukščiausios klasės vaisius. Veislės “Auksis’” ir
hibrido 20 946 vaisių kokybė įvertinta geriausiai. Įvertinus tirtų požymių
visumą, vertingiausiu pripažintas 20 946 hibridas.

Kaip išauginti miško valgomuosius grybus?
Aistis Jurkonis
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, 9 klasė
Vadovas Silvestras Pūtys

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, ar galima išauginti miško valgomųjų grybų.
2000 m. buvo paruošta vieta grybams auginti miške, šalia namų. Grybams
auginti naudoti seni vaisiakūniai su sporomis. Eksperimentas pavyko.

Musių ir kitų vabzdžių pernešamų infekcinių ligų tyrimas
Povilas Kavaliauskas, 9 klasė
Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla
Vadovė Janina Maksimavičienė

Tikslai – nustatyti infekcinių ligų plitimo kelius; išsiaiškinti nariuotakojų
„nuopelnus“ bakterinėms ir kirmėlinėms ligoms plisti; pateikti bakterinių ir
kirmėlinių ligų profilaktikos priemones mokyklos bendruomenei; supažindinti
su mikroorganizmų sukeliamomis ligomis ir jų pasekmėmis.

Chlorofilo raudonuose lapuose suradimas ir fotosintetinių dažiklių atskyrimas
Tomaš Vrublevski, 9 klasė
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
Vadovė Jadvyga Kulakovska

Šio darbo tikslas – įrodyti, kad raudonuose lapuose yra chlorofilo, taip
pat surasti žaliuosius ir geltonuosius dažiklius ir identifikuoti juos augalų
lapuose.

Šventosios pažintinio tako augalai
Greta Vileitaitė, 10 klasė
Anykščių Antano Vienuolio gimnazija, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro
Neakivaizdinė jaunųjų vaistažolininkų mokykla
Vadovė Danutė Mažvylienė
Konsultantė Irena Pečiulienė

Darbo tikslai: išsiaiškinti, kokių augalų yra daugiau prie Šventosios
pažintinio tako (vaistinių ar nevaistinių) ir sudaryti Šventosios pažintinio
tako augalų žemėlapį.

Kauno miesto parkuose surinktų Ixodes ricinus erkių užsikrėtimo borelijomis nustatymas
Gintarė Kumžaitė ir Kornelija Suveizdytė, 11 klasė
Kauno technologijos universiteto gimnazija
Vadovė Aušra Antušaitė-Chatkevičienė

Laimo liga – plačiai paplitusi infekcinė liga, kurią sukelia Borrelia
burgdorferi s. l. spirochetos,
įsisiurbus infekuotai erkei į žmogaus kūną.
Šio darbo tikslas buvo nustatyti Ixodes ricinus erkių užsikrėtimo lygį Laimo
ligos sukėlėju – Borrelia burgdorferi s. l. – Kauno miesto parkuose.

Žiemojantys vandens paukščiai Klaipėdos mieste
Lukas kacevičius, 11 klasė, ir Paulius Kybrancas, 10 klasė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Vadovė Raimonda Kybrancienė

Darbo tikslas – nustatyti žiemojančių vandens paukščių rūšis Klaipėdos
miesto vandens telkiniuose ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Paukščiai buvo
stebėti 2008–2009 m. gruodžio, sausio, vasario mėnesiais. Stebėjimų metu
nustatytos paukščių rūšys ir gausa. Tyrimų laikotarpiu buvo stebėti 11 rūšių
vandens paukščiai: didžioji antis, didysis dančiasnapis, rudagalvis kiras,
sidabrinis kiras, gulbė nebylė, ledinė antis, sibirinė gaga, nuodėgulė, jūrinis
erelis, didysis kormoranas, pilkasis garnys. Didžiausia gausa pasižymėjo
sidabriniai kirai. Stebėjimų laikotarpiu gausiausiai žiemojantys paukščiai
telkėsi marių akvatorijoje ties Kairių k. ir Kiaulės Nugaros sala.

Lesyklų paukščiai
Daiva Mockevičiūtė ir Meda Nevieraitė, 7 klasė
Biržų r. Pabiržės pagrindinė mokykla
Vadovė Birutė Maldūnienė

2008 m. sausį - kovą, 2009 m. sausį - vasarį buvo įrengtos lesyklos, viliojami,
atpažįstami ir žieduojami paukščiai, stebimas jų elgesys, rūšių
įvairovė, paukščių gusumo kitimai. Stebėjimai apibendrinti, parengtos
skaidrės.