Kaip karpiai sugyvena su lydekomis
 |
Dvi savaites trukusią Jaunųjų tyrėjų vasaros mokyklą baigė 50 jaunuolių. Liepos 12–18 ir 19–25 dienomis jaunieji tyrėjai klausėsi paskaitų, viešėjo VU Fizikos fakultete ir mokslo institutuose bei sprendė, kokią įtaką karpiams daro plėšriosios lydekos. |
Vasaros mokykla vyko dviem pamainomis, bet programa buvo tokia pati. Pirmąją dieną dalyviai susipažino su projektu Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas, sužinojo, ką jie veiks visą savaitę, ir išklausė pirmąją paskaitą apie kūrybinio mąstymo svarbą.
Kitą dieną jaunieji tyrėjai klausėsi Vilniaus universiteto, Ekologijos, Biochemijos institutų mokslininkų paskaitų. VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Vytautas Balevičius ketino pristatyti fakultetą, tačiau nusprendė patraukti jaunimo dėmesį pasakojimu apie elektromagnetines bangas ir elementariąsias daleles. Juk mokiniai tik susipažinę su pačiu mokslu gali nuspręsti būti fizikais ar ne. Prof. Vincas Būda mokinius sudomino ekologinės chemijos paslaptimis. Apie feromonus daug kas jau buvo girdėjęs, bet tai, kaip dėl vietos po saule sintetindami chemines medžiagas tarpusavyje kovoja augalai, daug kam buvo įdomi naujiena. O labiausiai suintrigavo dr. Rolando Meškio paskaitos tema. Kas tie ekstremofilai? Daugelis mokinių spėjo teisingai: tai tie, kas mėgsta ekstremalias sąlygas. Mikroorganizmai ekstremofilai gyvena ten, kur neišgyvena kiti: nepakeliamai aukštoje temperatūroje ar labai rūgščioje terpėje ir pan.
Tris dienas jaunieji tyrėjai kaip tikri mokslininkai nuo ryto iki vakaro praleido laboratorijose. Mokiniai lankėsi Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute, VU Fizikos fakultete ir Lazerinių tyrimų centre bei Biochemijos institute. Čia jie net tik klausėsi paskaitų, bet kai ką ir patys galėjo išbandyti: lazeriu išsigraviruoti suvenyrą, sužinoti, kam naudojami bandomieji gyvūnai, išskirti DNR.
Dalyvių laisvalaikiui vasaros mokykloje daugiausia įtakos turėjo paskaita „Mokslinio darbo planas“. Juk tai, ką išgirdo, jaunieji tyrėjai turėjo pritaikyti darydami teorinį eksperimentą, kurio tikslas buvo ištirti, kaip sugyvena karpiai ir lydekos. Burtais jaunieji tyrėjai pasiskirstė į komandas ir ėmėsi užduoties, kurios rezultatus turėjo pristatyti paskutinę mokyklos dieną.
Užduotis buvo tokia: nustatyti lydekų poveikį karpių kokybei. Reikėjo apgalvoti, kiek tyrimui reikės tvenkinių, kiek į kiekvieną įleisti lydekų ir karpių, kada – su lydekomis ar be jų – karpiai bus „sportiški“, o kada – įmitę. Buvo iškeltos tik kelios sąlygos, kurių privalėjo paisyti jaunieji tyrėjai: eksperimento pradžioje karpiams natūralaus maisto pakanka, vandens telkinyje gali gyventi tik karpiai ir lydekos, tyrimas gali trukti ne ilgiau kaip penkerius metus.
Taigi, vasaros mokykloje nebuvo kada dykinėti: kiekvieną laisvą akimirką jaunieji tyrėjai mąstė apie lydekas ir karpius. Galvojo apie tai ir vaikščiodami aplink sodybos tvenkinius, ir apie žuvų įpročius kamantinėdami aistringą žvejį – sodybos šeimininką. Mokyklos uždarymo dieną vyko konferencija karpių išlikimo klausimais. Per eksperimentų rezultatų pristatymą buvo galima įsitikinti, kad jaunieji tyrėjai vasaros mokykloje nepersimiegojo – tiek visko prigalvoti reikėjo nemažai laiko. Konferencijos pabaigoje pačių dalyvių ir komisijos balsavimu buvo išrinktos geriausiai užduotį išsprendusios tyrėjų komandos, kurios keliaus į mokslo muziejų Helsinkyje „Heureka“.
Kad vasaros mokykla jauniesiems tyrėjams buvo naudinga, abejonių nekyla. Jie sužinojo, ką ir kaip tiria mokslininkai, o namo išsivežė ne tik lazeriu graviruotus suvenyrus, bet ir tai, ką jaunųjų tyrėjų vasaros mokykloje išbandė savo kailiu – ogi ką reiškia atlikti tyrimą ir parengti pranešimą mokslinei konferencijai.
dalis 1/2 
Gražina Radzvilavičiūtė
Jaunojo tyrėjo nuotraukos
© Projektas Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas| Mokytojai mokslo metus pradėjo anksčiau< Ankstesnis | Kitas >Kelionė į Helsinkį |
|---|
Komentarai